Apklausa: gyventojai vis labiau linkę skolas „išsimušinėti“ patys

Civilizuotus skolų atgavimo būdus gali užtikrinti tik apibrėžta skolų išieškojimo sistema

Nors dauguma Lietuvos gyventojų žino, kad antstoliai išieško ne tik priteistas skolas, bet ir teikia ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas, pinigines skolas didžioji dalis žmonių siektų atgauti savo pastangomis. Tokias nuostatas atskleidė šių metų spalį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.

Į klausimą, ką darytų, jei asmeniškai reikėtų atgauti piniginę skolą, didžioji dalis – 51 proc. – respondentų atsakė, kad tai atliktų savarankiškai. Dar 26 proc. respondentų lauktų, kol skolininkas grąžins pinigus gera valia. Į antstolius dėl skolos susigrąžinimo nusiteikęs kreiptis tik kas ketvirtas gyventojas (23 proc.).

„Jei daugėja žmonių, kurie santykius su skolininkais pirmiausia linkę aiškintis savarankiškai, tai – nerimą keliantis ženklas, rodantis, kad formuojasi nepasitikėjimas mūsų valstybe ir jos teisine sistema“, – svarsto Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis. Jis pastebi, kad gyventojų apsisprendimas savo skolų išieškojimą patikėti antstoliams tendencingai mažėjo per pastaruosius penkerius metus. Ankstesnių apklausų duomenimis, dėl reikšmingos skolos susigrąžinimo 2018 m. į antstolius į būtų kreipęsi 64 proc. gyventojų, o 2020 m. – 58 proc. gyventojų.

Lietuvos antstolių rūmų vadovas atkreipia dėmesį, kad žmonių polinkis savarankiškai „išmušinėti“ skolas auga įkandin valstybės įvedamų palengvinimų skolininkams, kurie mažina antstolių galimybes padėti kreditoriams. 2018 m. gruodį išskaitos iš skolininkų pajamų įstatymais buvo sumažintos vidutiniškai 1,6 karto o šių metų liepą – dar apie 2-3 kartus. Skolų grąžinimo procesai, anot jo, sulėtėjo.

„Žinojimas, jog skolą galėsi atgauti tik po kelerių ar net po keliasdešimties metų, tikrai nedidina gyventojų noro naudotis teisėtomis skolų atgavimo priemonėmis“, – sako antstolis I. Gaidelis. Jis priduria, kad civilizuotus, o ne „laukinius“ skolų atgavimo būdus valstybėje gali užtikrinti tik teisiškai apibrėžta priverstinio skolų išieškojimo sistema, kurios neatsiejama dalis yra antstoliai, Lietuvoje jau trečią dešimtmetį veikiantys privačiais pagrindais.

Visuomenė – gana gerai informuota apie antstolių atliekamas funkcijas

2024 m. spalį atlikta apklausa taip pat parodė, kad visuomenė gana gerai informuota apie antstolių atliekamas funkcijas: 72 proc. respondentų minėjo, kad antstoliai įgyvendina teismų sprendimus, 53 proc. – kad teikia ikiteisminio skolų išieškojimo paslaugas, 27 proc. teigė žinantys, kad antstoliai perduoda ir įteikia dokumentus, 25 proc. – kad teikia faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas.

Daugiau nei pusė – 51 proc. – apklaustų respondentų antstolių veiklą vertina kaip teikiančią naudą valstybei, gyventojams, verslui ir teisingumui. Antstolių veiklos naudą dažniau įvardijo moterys ir aukštesnio išsimokslinimo atstovai. 26 proc. respondentų manymu, antstolių veikla nėra naudinga, daugiausia taip manančių yra tarp rajonų centrų gyventojų ir vidutinio išsilavinimo asmenų.

Per šių metų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams, kurių buvo maždaug 14 tūkst., padėjo susigrąžinti beveik 172 mln. eurų skolų. Palyginti su antruoju 2023-iųjų pusmečiu, tai yra 11 proc. daugiau. Valstybės institucijoms sugrąžintų skolų suma siekė 27,2 mln. eurų, privatiems ir fiziniams asmenims – 144,56 mln. eurų.

Šalies gyventojų nuomonės apie antstolių veiklą tyrimą Lietuvos antstolių rūmų užsakymu 2024 m. spalio 18-29 d. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausta 1016 respondentų, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Tadas Vaitelė, UAB "Idea Prima".