Vienas įrašas.549 584akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Lenkų nuomonė keičiasi: daugėja prieštaraujančių Ukrainos narystei ES ir NATO

•Naujienos•Dovilė Barauskaitė
Komentuoti (0)

Lenkijos visuomenės nuomonė apie Ukrainos narystę ES ir NATO labiau neigiama nei teigiama

Naujausia apklausa, atlikta Lenkijoje, rodo, kad šalyje mažėja parama Ukrainos narystei Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Remiantis IBRiS tyrimu, užsakytu „Defence24“ ir „Stand With Ukraine“ iniciatyvos, tik 35 % respondentų pritaria Ukrainos prisijungimui prie ES, o 37 % remia narystę NATO [1].

Tuo tarpu 42 % apklaustųjų prieštarauja abiem šiems procesams. „Lenkijos visuomenės nuomonė akivaizdžiai keičiasi, palyginti su 2022 m., kai parama Ukrainos narystei buvo gerokai didesnė“, teigiama tyrimo ataskaitoje. 2022 m. IBRiS apklausa rodė, kad net 85 % lenkų palaikė Ukrainos stojimą į ES, o 75 % – į NATO.

Priežastys, lemiančios skepticizmą: nuo konkurencijos iki galimo karo

Apklausa atskleidė pagrindines priežastis, dėl kurių dalis Lenkijos gyventojų nepritaria Ukrainos narystei. Tarp dažniausiai minimų yra nuogąstavimai dėl nesąžiningos ekonominės konkurencijos, korupcijos Ukrainoje ir galimos karinio konflikto eskalacijos, jei Ukraina taptų NATO nare.

Be to, 46 % respondentų mano, kad Lenkija turėtų sumažinti arba visiškai nutraukti karinę pagalbą Ukrainai. „Tik 5 % apklaustųjų norėtų, kad karinė pagalba didėtų, o 35 % mano, kad ji turėtų išlikti dabartiniame lygyje“, nurodoma tyrimo rezultatuose [2].

Taip pat 62 % respondentų pritaria tam, kad Ukraina pradėtų taikos derybas su Rusija net nesant paliaubų.

Lenkai nenori siųsti nei ginklų nei karių į Ukrainą. Filip Andrejevic/Unsplash nuotrauka

Lenkijos visuomenė tikisi ir karinės paramos Ukrainai mažinimo

Nors Lenkija išlieka viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų, teikdama karinę, humanitarinę ir ekonominę pagalbą, visuomenės nuotaikos keičiasi. 2022 m. liepos mėn. atliktas tyrimas parodė, kad 77 % lenkų asmeniškai prisidėjo prie pagalbos Ukrainos pabėgėliams, išleisdami apie 2 mlrd. eurų savo lėšų.

Tačiau dabartinė apklausa rodo, kad tik 45 % respondentų mano, jog parama Ukrainai stiprina Lenkijos saugumą, o 37 % su tuo nesutinka. Politiniame kontekste Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir toliau remia Ukrainos derybas dėl narystės ES.

Tačiau dešiniųjų kandidatai, tokie kaip Karolis Nawrockis, per prezidento rinkimų kampaniją pasisakė prieš Ukrainos narystę. „Mūsų šalis lieka Ukrainos sąjungininke, tačiau visuomenės skepticizmas auga“, teigia analitikai, vertindami naujausius duomenis.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.