Aplinkos ministerija: dėl spartaus paukščių nykimo kalti ūkininkai

Lietuvoje prastėja biologinės įvairovės būklė, sparčiau nyksta paukščiai

Apie paukščių ar įvairių kitų gyvų padarų nykimą kiekvienais metais kalbama įvairiose pasaulio šalyse. Visgi, tai nėra tik svetima, kitus kraštus liečianti problema. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija šiomis dienomis taip pat pranešė apie nekokią Lietuvos būklę, žvelgiant į joje gyvenančią gyvūniją. Pasak aplinkos ministerijos, per pastaruosius 20 metų Lietuvos paukščių ir biologinės įvairios padėtis blogėjo taip sparčiai, kaip dar niekad iki šiol.

Pavyzdžiui, beveik per pus sumažėjo paukščių, kurie veistųsi agrariniame kraštovaizdyje, o paukščių nykimo greitis paspartėjo dar daugiau - penkis kartus. Negana to, palaipsniui vis labiau blogėja kaimo vietovių biologinės įvairovės būklė. Pranešdama apie šias problemas Aplinkos ministerija nevyniojo žodžių į vatą ir rėžė gan griežtai kritikuodama Lietuvos žemdirbius: [1]

Tai siejama su mišraus žemės ūkio nykimu, nesaikingu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, melioracija, dirbamų laukų ploto didėjimu, auginamų kultūrų įvairovės mažėjimu.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, drastiškiausiai nyksta griežlės, baltojo gandro, šelmeninės kregždės, dagilio ir paprastosios medšarkės populiacijos. Taip pat specialistai perspėja, jog sparčiai blogėja pempės, kiauliukės ir pievinio kalviuko populiacijų būklė. Tad ši problema apima ne vieną konkrečią populiaciją, o daug ir tai kelia tik dar didesnį susirūpinimą Lietuvos gyvūnijos padėtimi.

Nykstant pievoms ir keičiantis laukų struktūrai paukščiams sunku rasti maisto

Aplinkos ministerija ne šiaip sau kritikuoja ūkininkus, o dėl ženkliai pasikeitusio ūkininkavimo pobūdžio. Jei seniau Lietuvoje buvo gausu ganyklų ir daugiamečių pievų, dabar šalis jų turi vis mažiau ir mažiau, nes gyvulininkystę išstumia grūdininkystė. Dėl to ne tik nuolat mažėja daugiamečių pievų ir ganyklų, bet ir keičiasi laukų struktūra, taip smarkiai paveikiant visą su tuo susijusią gyvūniją.

Ir kaltas ne tik ūkininkavimo pokytis, bet ir tai, kaip su savo žemėmis elgiasi ūkininkai. Kadangi per visus šiuos tirtus metus vis didėjo pesticidų naudojimas, nuo to kentėjo paukščiai, kuriems smarkiai sumažėjo natūralaus maisto. Dėl pesticidų nyko bestuburių kiekis, paukščiai randa vis mažiau laukinių augalų sėklų, o šios yra gyvybiškai svarbios šaltuoju sezonu.

Kadangi paukščiai yra itin jautrūs aplinkos pokyčiams ir judrūs, aplinkosaugininkai teigia, jog sparnuotieji yra vieni geriausių bendros biologinės įvairovės būklės indikatorių. Tuo tarpu Aplinkos ministerija į dideliu greičiu vis labiau prastėjančią situaciją žvelgia itin pesimistiškai ir kalba griežtai - tokia padėtis savaime nepasitaisys.

Pasak Aplinkos ministerijos, ekosistemų degradavimas jau atsiliepia ir valstybės ekonomikai. Specialistai ragina nelaukti, kol padėtis dar pablogės ar nebebus įmanoma nieko pakeisti. Jų manymu būtina kuo skubiau taikyti pusiausvyrą išlaikančias priemones, gamtai draugiškesnes ūkininkavimo praktikas, daug aktyviau nei daroma šiuo metu skatinti agrarinės aplinkosaugos priemones, o ne tiesiog stebėti prastėjančius skaičius, bet nesiimti jokių priemonių.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigia:

Lietuvai, atsižvelgus į blogėjančią situaciją, būtina keisti kai kurias žemės ūkio taisykles ir rėmimo praktikas aplinkai palankesnėmis. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad nemažėtų pievų ir ganyklų plotai, skatinti ūkininkus atkurti prarastus kraštovaizdžio elementus, ūkininkauti naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų, išskirti daugiau plotų, kuriuose nebūtų naudojami pesticidai taip leidžiant įsikurti laukinei augalijai, remti prarastų šlapynių plotų atkūrimą ir tinkamą esamų tvarkymą.

Padėtį stebi visos Europos sąjungos šalys narės ir daug kitų šalių

Verta paminėti, jog Lietuva nėra vienintelė, kuri akylai stebi paukščius. Europos Sąjungos šalyse narėse ir daugelyje kitų pasaulio valstybių aktyviai stebima įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių rūšių populiacijų gausa. Kadangi stebima vieningai, tokie duomenys padeda moksliškai sekti ir objektyviai vertinti besikeičiančią paukščių populiacijų gausą. Šalys yra sutarę skaičiuoti kaimo kraštovaizdžio paukščių indikatorių (KPPI) - tai biologinis aplinkos kokybės rodiklis.

Šis rodiklis Europos Sąjungoje yra naudojamas tam, kad būtų įvertinta Bendrosios žemės ūkio politikos palankumas paukščiams ir bendra visa biologinė įvairovė. Rodiklį viešina ES statistikos agentūra „Eurostat“ ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Lietuvoje toks svarbus rodiklis buvo pradėtas skaičiuoti nuo 1994 m. Rodikliui apskaičiuoti kasmet vykdoma 14 paukščių rūšių populiacijų stebėsena: baltojo gandro, griežlės, pempės, šelmeninės kregždės, geltonosios kielės, dirvinio vieversio, pievinio kalviuko, kiauliukės, varnėno, rudosios devynbalsės, paprastosios medšarkės, karklažvirblio, dagilio ir geltonosios startos. Aplinkos ministerija praneša:

Lyginant su 2000 m., šių rūšių paukščių populiacijos per pastaruosius 21 metus sumažėjo beveik dvigubai (49,1 proc.), lyginant su 2014 m. – apytikriai trečdaliu (31 proc.). Jų nykimo mastai per pastaruosius 7 metus, lyginant su 21 metų laikotarpiu, ženkliai paspartėjo, atitinkamai 4,4 ir 2,3 proc. punktų per metus.

Tad tai išties optimistiškai nenuteikiantys duomenys, verčiantys susimąstyti, kaip būtų galima sustabdyti tokį spartų paukščių populiacijos nykimą. Jei ir toliau bus naudojama daug pesticidų ir mažės pievų, tikėtina, jog dabartinė situacija ne tik nepagerės, bet ir dar sparčiau risis žemyn.