Vienas įrašas.549 584akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Aplinkos ministerija: gyvūnų išmatų negalima mesti į biologinių atliekų konteinerius

•Namai•Pranešimas spaudai
Komentuoti (0)

Gyventojams kyla klausimų, kas priskiriama biologinėms atliekoms

Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.

Pranešime spaudai pabrėžiama, kad maisto ir virtuvės atliekoms priskiriami duonos ir kitų kepinių likučiai; kiaušinių lukštai; riešutų kevalai; nedideli kiekiai plunksnų ir plaukų; medienos pelenai; kavos tirščiai; popieriniai kavos filtrai; vaisių ir daržovių atliekos; nešvarus, besiliečiantis su maistu, plastiku nepadengtas popierius; popieriniai rankšluosčiai; skintos gėlės; arbatos maišeliai ir arbatžolės; vazoniniai augalai be vazono; žuvies ir mėsos likučiai ir kaulai; pieno produktų liekanos; išpakuoti maisto papildai.

Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti ir sodo atliekas. Šiai kategorijai priskiriami medžių ir krūmų šakos, žievė; gėlės; derliaus likučiai; nukritę vaisiai, uogos; gyvatvorių kirpimo atliekos; šienas; lapai; žolė po vejos pjovimo; neapdorotos medienos pjuvenos.

Paaiškinta, ko negalima mesti į biologinių atliekų konteinerius

Į šiuos konteinerius negalima mesti gumos ir jos gaminių; lakuotos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos; higienos priemonių (sauskelnių, higieninių servetėlių, tamponų ir kt.); susikaupusių šluojant grindis nešvarumų; smulkių gyvūnų išmatų ir kraiko; odos gaminių atliekų; makulatūrai priskiriamo popieriaus; augalinių aliejų ir riebalų; dulkių siurblio maišelių ir jų turinio; tekstilės; nuorūkų; pakuočių ar maišelių, kuriuose buvo maistas; vaistų; kiaušinių dėklų.

Aplinkos ministerijos specialistai dalinasi dar keliais praktiniais patarimais, kaip namuose laikyti biologines atliekas. Rekomenduojama naudoti kibirėlį su dangčiu biologinių atliekų surinkimui, jį padėti lengvai pasiekiamoje, vėsioje vietoje virtuvėje, visada sandariai uždaryti kibirėlį, kad musės nepasiektų jo turinio. Kibirėlį ištuštinti kas 2-3 dienas, taip išvengiant nemalonių kvapų.

Jei biologinės atliekos renkamos į kibirėlį be maišelio, jo dugną reikėtų iškloti sugeriamuoju popieriumi (virtuviniais rankšluosčiais, servetėlėmis, laikraščiais) ir reguliariai plauti indą. Šlapias biologines atliekas reikėtų suvynioti į popierių, nepilti skysčių į šiukšliadėžę, nemesti maisto likučių kartu su plastikinėmis, stiklinėmis ar kitomis nesuyrančiomis pakuotėmis.

Individualiuose namuose turintiems individualių biologinių atliekų konteinerius gyventojams Aplinkos ministerijos specialistai pataria pirmiausia į konteinerio dugną įdėti sausą medžiagą (sausą žolę, lapus ar kt.), visada leisti biologinėms atliekoms šiek tiek išdžiūti, reguliariai valyti konteinerius, paskirstyti didelius biologinių atliekų kiekius (pvz., rudeninius lapus), sudaryti sąlygas ištuštinti biologinių atliekų konteinerį, kai tik atvyks specialusis transportas.

Jei kyla klausimų dėl mėsos, dešros, maisto likučių ir kaulų utilizavimo, galima susisiekti su gyvenamosios vietos savivaldybės atstovais.

Būtina prisiminti, kad Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per metus tenka 141 kg maisto atliekų. Net 61 proc. jų susidaro namų ūkiuose.

Tikrai ne visas išmetamas maistas yra sugedęs ar netinkamas vartoti. Jei produktai perkami atsakingai, iš anksto susiplanavus, gaminama tik tiek, kiek galima suvalgyti, likučiai užšaldomi ar panaudojami kitiems patiekalams, maisto atliekų maišeliai ir kibirėliai prisipildo ne taip greitai. O jei liko maisto atliekų, jas reikia tinkamai išrūšiuoti.

Aplinkos ministerija primena, kad surinktos biologinės atliekos apdorojamos kompostavimo įrenginiuose ir perdirbamos į aukštos kokybės kompostą. Jis naudojamas kaip trąšos žemės ūkyje ir sodininkystėje ir yra puikus trąšų ir durpių pakaitalas. Kai kuriuose regionuose biologinės atliekos taip pat perdirbamos biodujų gamybos įmonėse, iš jų gaunamos biodujos, kurios naudojamos šilumai ir elektros energijai gauti.

Parengta remiantis ELTA.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.