Aplinkosaugininkų patarimai: ką reikia žinoti prieš užkuriant ugnį gamtoje

Ugnį galima kurti tik tam skirtose vietose, o laužas visada turi būti prižiūrimas

Aplinkosaugininkai nuolat primena, kad miškai ir pievos vasarą tampa ypač pažeidžiami, todėl kiekvienas neatsargus veiksmas gali baigtis gaisru. [1] Dėl šios priežasties laužus ar kepsnines leidžiama naudoti tik oficialiai įrengtose stovyklavietėse, poilsiavietėse ar kempinguose, pažymėtuose specialiais ženklais.

Kitose miško vietose laužą galima kurti tik gavus rašytinį miško valdytojo sutikimą. Laužavietės privalo būti įrengtos ne arčiau kaip penki metrai nuo medžių ir apsuptos mineralizuota juosta, kuri sustabdo ugnies plitimą.

Kurti ugnį draudžiama iš sausros kamuojamų plotų surinktose paklotėse ar naudojant degias atliekas. Poilsiautojai gali naudoti savo atsivežtas malkas arba surinkti tik sausas šakas ir žabus, tačiau jokiu būdu negalima kirsti medžių ar žaloti augalijos.

Laužą būtina nuolat prižiūrėti – net trumpam negalima jo palikti be priežiūros. Baigus kūrenti, reikia įsitikinti, kad neliko nė menkiausio rusenimo: žarijas reikia užpilti vandeniu arba užkasti žemėmis. Tai paprastas, bet gyvybiškai svarbus veiksmas, galintis išgelbėti šimtus hektarų miško.

Nešiojamos kepsninės, griliai ar šašlykinės taip pat gali tapti gaisro priežastimi, jei pastatomos per arti žolinės dangos ar medžių. Todėl svarbu pasirūpinti tinkama vieta, o pelenus užgesinti ir rekomenduojama juos išbarstyti dirbamoje žemėje, kur jie nepadarys žalos gamtai.

Pastebėjus gaisrą ar pažeidimus reikia reaguoti nedelsiant

Net ir nedidelis gaisras gali greitai išplisti, todėl svarbu nedelsiant bandyti jį sustabdyti. Mažą liepsną galima užplakti medžių šakomis, užtrypiant kojomis ar užkasant žemėmis. Jei šalia yra vandens, juo reikėtų užpilti ugnį.

Tačiau svarbiausia – kuo skubiau pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kuo anksčiau ugniagesiai gaus informaciją, tuo didesnė tikimybė išsaugoti mišką nuo sunaikinimo.

Pranešti reikėtų ne tik apie jau įsiplieskusį gaisrą, bet ir apie netinkamoje vietoje sukurtą laužą. Kiekvienas toks atvejis gali baigtis nelaime. Aplinkos apsaugos departamentas taip pat ragina gyventojus būti pilietiškais ir informuoti apie pastebėtus pažeidimus.

Tai galima padaryti ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu, atsiunčiant nuotraukas ar vaizdo įrašus. Tokia informacija padeda pareigūnams greičiau reaguoti ir užkirsti kelią žalos padarymui.

Už neatsakingą elgesį su ugnimi gresia griežtos baudos

Įstatymai numato įvairias baudas, priklausomai nuo pažeidimo masto. Už smulkesnius pažeidimus, pavyzdžiui, už neužgesintą nuorūką ar ugnies naudojimą neleistinoje vietoje, fiziniams asmenims gali būti skirta bauda nuo 30 iki 50 eurų, o įmonių vadovams – nuo 90 iki 170 eurų.

Tačiau jei dėl neatsargumo sukeltas miško gaisras, baudos daug griežtesnės: asmenims jos siekia nuo 560 iki 1 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams – nuo 1 200 iki 2 300 eurų.

Pažeidus lankymosi miške taisykles taip pat gresia sankcijos – nuo 20 iki 50 eurų gyventojams ir iki 110 eurų juridinių asmenų atsakingiems darbuotojams.

Jei pažeidimai padaromi valstybiniuose parkuose ar saugomose teritorijose, baudos dar didesnės: iki 150 eurų fiziniams asmenims ir iki 230 eurų įmonių vadovams.

Aplinkosaugininkai primena, kad ugnies sukeltas gaisras sunaikina ne tik medžius, bet ir visą gyvąją gamtą – vabzdžius, paukščius, žvėris. Dėl vieno neatsargaus poelgio prarandami dešimtmečius augę miškai. Todėl kiekvieno poilsiautojo pareiga yra elgtis atsakingai ir saugoti gamtą.