Apsiplikęs mažametis į ligoninę pristatytas tik po pusės paros – žaizda perrišta maistine plėvele

Tėvai po nelaimės į gydymo įstaigą kreipėsi tik po pusės paros

Vos vienerių metų berniukas Klaipėdoje sunkiai apsiplikė verdančiu vandeniu ir šiuo metu gydomas reanimacijoje. Nelaimė įvyko, kai namuose sprogo indas su karštu skysčiu, dalis jo užtiško ant vaiko, sukeldama nudegimus apie 15 % kūno. Vaiko būklė sunki – medikai konstatuoja infekcines komplikacijas ir sepsį, atliekamas intensyvus gydymas, įskaitant antibakterinę terapiją ir perrišimus su narkoze, nes mažiems vaikams procedūros be jos būtų nepakeliamai skausmingos.

Medikai pabrėžia, kad situaciją pablogino vėlavimas kreiptis pagalbos – tėvai vaiką į ligoninę atvežė tik po pusės paros nuo nelaimės [1].

Be to, netinkamai suteikta pirmoji pagalba – nudegusios vietos buvo užvyniotos maistine plėvele, nors specialistai įspėja, kad tai gali dar labiau pakenkti audiniams. Teisinga pirmoji pagalba apima žaizdos vėsinimą pakišus po šaltu vandeniu ir kuo greitesnį kreipimąsi į gydymo įstaigą. Medikai taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurie tėvai nudegimus tepa sviestu ar aliejumi, nors tai tik didina pavojų.

Vaiko teisių apsaugos specialistai pabrėžia, kad maži vaikai (8 mėn.–1,5 m.) ypač rizikuoja nusideginti karštais skysčiais, todėl namuose reikia vertinti rizikas: arbatinukai, kavos ar arbatos puodeliai neturėtų būti pasiekiami vaikui.

Savo ruožtu policija tiria, ar nelaimė galėjo įvykti dėl neatsargumo, o vaiko teisių tarnyba aiškinasi aplinkybes ir įspėja tėvus dėl mažylių saugumo. Medikai pažymi, kad tokios nelaimės pasitaiko dažnai ir apsiplikę mažamečiai į gydymo įstaigas pristatomi ištisus metus.

Odos nudegimų rizika mažyliui – vos pradėjus vaikščioti

Auginant mažus vaikus netikėtų nelaimių pasitaiko dažnai, o viena dažniausių traumų iki 3 metų – odos nudegimai, ypač nuo karštų gėrimų. Maži vaikai yra smalsūs ir judrūs, linkę imti viską, kas pasiekiama ant stalo ar kitų paviršių. Jų oda penkis kartus plonesnė nei suaugusiųjų, todėl net menkiausias kontaktas su karštu skysčiu gali sukelti gilų ir skausmingą nudegimą [2].

Pirmoji pagalba nusideginus vaikui yra kritinė: nudegusią vietą reikia vėsinti po tekančiu vandeniu bent 10–15 minučių (kūdikiams pakanka 5 min.), duoti nuskausminamųjų, nudegusią vietą sutvarstyti steriliais tvarsčiais ir kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą. Nedideli, paviršiniai nudegimai, kai neiškilo pūslės, gali būti gydomi namuose po gydytojo konsultacijos.

Nereikėtų pasikliauti senamadiškais „receptais“

Svarbu vengti naminių priemonių – tepimas sviestu, aliejumi ar kiaušinio baltymu gali tik gilinti nudegimą, o ledas ar labai šaltas vanduo suintensyvins skausmą ir pažeis audinius. Žaizda neturėtų liestis su nešvariais drabužiais ar tvarsčiais, kad nebūtų padidinta infekcijos rizika. Tik gydytojas gali parinkti tinkamas priemones nudegusiai odai – kremus, purškalus ar specialius tvarsčius.

Prevencija – geriausias būdas apsisaugoti. Karšti gėrimai, lėkštės su sriuba, stalo padėklai, krosnys, židiniai, kaitlentės ir karšti prietaisai turi būti vaikams nepasiekiami. Maisto temperatūrą reikia tikrinti prieš duodant kūdikiui, o būnant tiesioginėje saulėje, naudoti apsauginius kremus.

Tėvų dėmesys ir tinkama aplinka gali padėti išvengti skaudžių traumų ir apsaugoti vaiko odą nuo gilų pažeidimų.