Ar dėl šeimos spręs žmonės? Seimas po pateikimo pritarė referendumui

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui atsiklausti gyventojų dėl šeimos sampratos

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė siūlymui svarstyti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Už projektą balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo 35, dar 6 susilaikė.

Pagal siūlymą, referendumas galėtų vykti kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais. Gyventojų būtų klausiama, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų aiškiai įtvirtinta šeimos samprata, siejant ją su santuoka, motinyste ir tėvyste. [1]

Referendumo iniciatorius Seimo narys Vytautas Sinica teigė, kad pagrindinis tikslas – leisti visuomenei pačiai apsispręsti šiuo klausimu. Es­mė šio klau­si­mo yra – ir mums, aiš­ku, ne­rei­kia ap­si­mes­ti, kad ne­su­pran­ta­me, – vis dėl­to, ar vie­na­ly­tės po­ros yra lai­ko­mos Lie­tu­vo­je šei­ma, ar ne“, – Seimo posėdyje sakė V. Sinica.

Projektas perduotas komitetams, o galutinis sprendimas dėl referendumo dar bus priimtas vėlesniuose svarstymuose.

Seime kilo aštrūs ginčai: dalis politikų referendumą vadina „brangia apklausa“

Diskusija parlamente buvo įtempta, o dalis politikų išsakė kritišką poziciją tiek dėl referendumo esmės, tiek dėl jo reikalingumo.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė kėlė klausimą, ar tokia iniciatyva nėra susijusi su politiniais tikslais.
„Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs esa­te toks in­te­lek­tu­a­lus, taip ge­rai iš­si­la­vi­nęs ir siū­lo­te to­kį an­ti­kons­ti­tu­ci­nį re­fe­ren­du­mą. Sa­ky­ki­te, ar tai nė­ra žings­nis į sa­vi­val­dos rin­ki­mus, kad di­din­tų jū­sų ma­to­mu­mą, o pas­kui ir dėl Sei­mo rin­ki­mų ši­taip no­ri­te at­si­ves­ti sa­vo po­li­ti­nę par­ti­ją?“, – sakė B. Vėsaitė.

Konservatorė Dalia Asanavičiūtė pabrėžė, kad toks referendumas neturėtų tiesioginių teisinių pasekmių.
„Aš no­rė­čiau pa­aiš­kin­ti vi­sų pir­ma vi­suo­me­nei, ko jūs ne­pa­aiš­ki­no­te, kad tai yra ne Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo re­fe­ren­du­mas, tai yra bran­gi gy­ven­to­jų ap­klau­sa“, – sakė ji.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat kėlė klausimą dėl siūlymo pasekmių visuomenei.
„Man vis­gi su­si­da­ro įspū­dis, pa­nei­ki­te, jei­gu klys­tu, kad jūs, teik­da­mi to­kią ini­cia­ty­vą, be ki­ta ko su­ku­ria­te skir­tin­go ge­ru­mo šei­mas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Referendumo šalininkai ragina atsiklausti tautos ir sprendimą grąžinti visuomenei

Referendumo iniciatyvos šalininkai pabrėžia, kad tokiais klausimais sprendimą turėtų priimti pati visuomenė. Seimo narė A. Norkienė ragino nebijoti atsiklausti gyventojų nuomonės.

„Ko­dėl gi­mė ši ini­cia­ty­va? Pir­ma, tur­būt sie­kis, bent jau ma­no ver­ti­ni­mu, stab­dy­ti vyks­tan­tį ydin­gą Kon­sti­tu­ci­jos per­ra­šy­mą teis­mų spren­di­mais. An­tra, grą­žin­ti spren­di­mo tei­sę Tau­tai. Tai tik­rai ne­bi­jo­ki­me at­si­klaus­ti Tau­tos, iš­girs­ki­me jos nuo­mo­nę ir, kol Sei­mas nė­ra pri­ėmęs įsta­ty­mo dėl part­ne­rys­tės, ma­nau, Tau­ta tu­ri tei­sę pa­si­sa­ky­ti pa­ta­ria­ma­ja­me re­fe­ren­du­me“, – sakė A. Norkienė.

Savo poziciją išsakė ir Artūras Zuokas, pabrėžęs pagarbą skirtingoms šeimoms, tačiau išskyręs ilgalaikių santykių svarbą.

„Aš esu už vi­sas šei­mas, ku­rios yra lai­min­gos. Ta­čiau aš, tu­rė­da­mas sky­ry­bų pa­tir­ties, vi­sa­da su pa­gar­ba ir pa­si­di­džia­vi­mu žiū­rė­siu į šei­mas, ku­rios gy­ve­na il­gai ir lai­min­gai. Ir aš čia ne­ma­tau jo­kios dis­kri­mi­na­ci­jos. At­virkš­čiai, tai yra pa­vyz­dys, ku­rio mes tu­ri­me siek­ti. Kaip ir olim­pia­do­je, vi­si da­ly­vau­ja spor­ti­nin­kai, da­ly­va­vi­mo prin­ci­pas svar­bus, mes džiau­gia­mės čem­pio­nais. Tai šei­moms, ku­rios gy­ve­na ir su­ge­ba kar­tu gy­ven­ti lai­min­gai, vi­sa­da yra pa­gar­ba. Ir čia nė­ra dis­kri­mi­na­ci­ja“, – sakė A. Zuokas.

Aštrių vertinimų pasirodė ir už Seimo ribų. Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis socialiniuose tinkluose kritikavo dalies parlamentarų balsavimą.

„Seime balsuota dėl paprasto dalyko - ar atsiklausti žmonių nuomonės apie šeimą. Kas yra šeima teisine prasme. Ne primesti, ne nurodyti, o tiesiog paklausti.(...) Tie, kurie save vadina „konservatoriais“, faktiškai stojo į vieną gretą su liberalais ir balsavo prieš. Prieš žmonių teisę pasisakyti. Prieš referendumą.
Tai kyla paprastas klausimas: kodėl ir už kokius nuopelnus TS-LKD vis dar vadiname „konservatoriais“?“, – sakė Vilniaus miesto tarybos narys A. Nemunaitis.

Referendumo klausimas toliau bus svarstomas Seime, o galutinį sprendimą dėl jo rengimo dar turės priimti parlamentas.