Geopolitiniai lūžiai stiprina eurą: ar tai ilgalaikė tendencija?

Valiutų rinka rodo palankesnį požiūrį į eurą

Pastaraisiais mėnesiais tarptautinės finansų rinkos vis dažniau traktuoja eurą kaip vadinamąją „saugią valiutą“ – tokią, kuri išlaiko ar net stiprina savo vertę pasaulinio nestabilumo, geopolitinės įtampos ar ekonominių krizių metu. Tai rodo ne tik investuotojų elgsena, bet ir struktūriniai pokyčiai euro zonoje.

Pasak S&P Global Ratings vyriausiojo ekonomisto Sylvain Broyer, euras įgauna patikimumo kaip kapitalą pritraukianti valiuta, ypač neramiais laikotarpiais. [1] Tačiau jis įspėja – tam, kad šis statusas išsilaikytų, reikia daugiau nei vien fiskalinio skatinimo priemonių.

Palyginti su JAV doleriu, kuris vis dar sudaro apie 58 proc. pasaulinių oficialių užsienio atsargų, euras atsilieka – jo dalis siekia tik 20 proc. [2] Nepaisant to, kai kurios tendencijos rodo, kad ši dalis gali didėti, jei Europa nuosekliai stiprins savo vidaus ekonomiką.

Nuo eksporto priklausomos Europos laukia transformacija

Vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie galėtų sustiprinti euro pozicijas, – ekonominio modelio perbalansavimas. Tradiciškai Europos ekonomika rėmėsi globalia prekyba, tačiau šis modelis tampa vis pažeidžiamesnis. Eksporto priklausomybė ypač jautri JAV rinkos apribojimams ir Kinijos konkurencijai.

Broyer nuomone, siekdama tapti atsparesnė, Europa turi labiau atsiremti į vidaus paklausą ir sumažinti priklausomybę nuo prekybos perteklių. Prie šio posūkio jau prisideda Vokietijos fiskalinis stimulas ir augančios gynybos išlaidos visoje ES.

Prognozuojama, kad Vokietijos ekonominio stimulo ir didesnių gynybos išlaidų derinys galėtų padidinti visos Europos Sąjungos BVP 0,25 procento 2026 m., o 2027 ir 2028 m. – po 0,5 procento. Atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikis regiono augimo tempas siekia apie 1,2 proc., toks postūmis būtų reikšmingas.

Vis dėlto, anot S&P, fiskalinės priemonės turi ribotą poveikį dėl mažo ES biudžeto ir griežtų fiskalinių taisyklių. Todėl reikalingos gilesnės, struktūrinės reformos, pradedant vidaus rinkos barjerų mažinimu.

Reformos, kurios galėtų padėti eurui išsilaikyti tarp pasaulinių lyderių

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad sumažinus vidaus prekybos kliūtis ES iki tokio paties lygio kaip JAV valstijose, bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui galėtų išaugti net 7 proc. Toks pokytis būtų dukart reikšmingesnis nei visas ES eksportas į JAV.

Kitas strateginis žingsnis yra taupymo ir investicijų sąjungos (SIU) įgyvendinimas. OECD analizė rodo, kad padidinus kapitalo rinkų kapitalizaciją vienu standartiniu nuokrypiu (apie 6 proc. BVP), galima pasiekti maždaug 2,5 proc. BVP prieaugį vien dėl efektyvesnio taupymo paskirstymo.

Tokia plėtra sustiprintų technologinį konkurencingumą ir galėtų sumažinti euro zonos priklausomybę nuo JAV pinigų politikos. Tai taip pat reikštų didesnį atsparumą išoriniams šokams – nuo prekybos karų iki geopolitinių krizių.