Ar hipnozė reikalinga, ar pavojinga?

Autoritariški hipnotizuotojai buvo pasirengę viskam

2009 m. Jackas Watkinsas, psichologas ir klinikinės hipnozės praktikas, parašė straipsnį: „Hipnozė: septyniasdešimt metų stebina ir vis dar nežinau, kas tai yra“ [1].

Pavadinimas iš esmės pasako viską – net ekspertams sunkiai sekasi sutarti dėl tikslaus hipnozės apibrėžimo. Ir visgi, populiarėjant šiai savipagalbos rūšiai, svarbu suprasti, kas tai yra, kokie hipnozės trūkumai, kaip išbandyti savarankišką hipnozę ir kaip surasti kvalifikuotą terapeutą.

Hipnozė iš dalies yra neaiški todėl, kad šis terminas gali reikšti ir būseną, ir procedūrą. Be kita to, jau seniai nesutariama, kaip atrodo visas procesas.

Galima sakyti, jog hipnozė – tai sutelkto arba padidinto dėmesio („įsisavinimo“) būsena, pasireiškianti pokyčiais, susijusiais su kontrole.

Pavyzdžiui, kai sportininkai sako, kad yra „savo zonoje“, pastarieji apibūdina hipnozės būseną [2]. Intuityviai mąstant, jeigu į ką nors susikoncentruojate (užsižiūrite), galite susikaupti ir svarbiam reikalui esant. Dėl šios priežasties kartu vyksta ir disociacija, reiškianti, jog į kažką dėmesio nebekreipiate. Iš tikrųjų visa tai susiję su būsenos pasikeitimu, ir tai neretai nutinka savaime.

Natūralios hipnozės būsenos (dažnai vadinamos „transo būsenomis“) – nesvarbu, ar jos atsiranda dėl intensyvaus susikaupimo ir dvasinio, religinio ir (arba) meditacinio patyrimo, ar atsitiktinai (svajojant) – gali atsirasti natūraliai, be kitų įsikišimo.

Kai žmonės patenka į hipnozės būseną, jie paprastai būna atviresni įtaigai. Žinoma, būtų sudėtinga išgauti, kur užkastas lobis, bet, dedu galvą nukirsti, viskas yra įmanoma.

Bet kokiu atveju, hipnotinės įtaigos procese terapeutui reikia įgūdžių, vedančių žmogų į jo pasąmonę, kuriai vadovauti derėtų malonaus pobūdžio pasiūlymais, ne autoritariniais.

Skirtingai nei nūdienoje, prieš kelis dešimtmečius hipnotizuotojai paprastai būdavo labiau autoritariški ir naudodavo daugiau įsakymais paremtų įtaigų. Tai ne tik atspindėjo kultūros dvasią, bet ir buvo vienas iš būdų patenkinti tam tikrus asmenybės tipus (pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms labiau patiko, kai su jais buvo kalbama įsakmiau).

Šiandien hipnotizuotojai perėjo prie atlaidesnio požiūrio. Galima manyti, kad tai yra subtilus vadovavimas, tuo pat metu leidžiantis klientui patirti spontanišką, jam priklausančią patirtį.

Įtaiga gali „anuliuoti“ nupjautos rankos skausmą

Hipnotizuojamumas apibūdina asmens gebėjimą panirti į hipnozės būseną, mat nors kiekvienas esame skirtingas, įtaigai – per ilgesnį ar trumpesnį laiką – pasiduoda visi.

Įdomu tai, kad ši savybė ypač naudinga tada, kai naudojama skausmui mažinti – pasitelkiant pastarąją vietoj anestezijos ar skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, gimdymo ar operacijos metu.

Kai kurie tyrimai rodo, kad hipnotinė analgezija (sumažėjęs gebėjimas ar negalėjimas jausti skausmo) reikšmingai sumažina nemalonų pojūtį, veikdama skirtingus smegenų tinklų aspektus [3]. Tai, be kita ko, naudinga ir psichinei sveikatai.

Nerimas iš esmės yra neigiamo rezultato laukimas, kognityvinė ir somatinė (kūno) reakcija. Kita vertus, ar sutiktumėte, kad jūsų nerimas kyla dėl tam tikrų įsitikinimų? Dauguma atsako „taip“, ir jie yra teisūs. Tuo tarpu viena iš nerimo gydymo sričių, kurioje hipnozė yra naudingiausia, tai įžeminimas arba įtvirtinimas, reguliuojantis nuotaiką kintant patirčiai.

Tai reiškia, jog įvairių pokyčių akivaizdoje turite galimybę išlaikyti pastovumo ir vientisumo patirtį, kai gyvenimas tampa chaotiškas. Tai padrąsinantis suvokimas, apsaugantis nuo susinaikinimo baimės, kuri dažnai yra daugelio psichologinių problemų pagrindas.

Hipnozė padeda atsikratyti blogų įpročių ir dirgliosios žarnos sindromo

Terapeutas negali gydyti žalingo įpročio, jei nesupranta ir negydo to įpročio turinčio asmens. Būtent čia hipnozė ir yra naudingiausia.

Kai kuriems klientams iš tiesų reikia pagalbos, kad jų metimo rūkyti priežastys taptų labiau apčiuopiamos.

Įsivaizduokite, jog klientas terapeutui sako norintis mesti rūkyti, kad galėtų gyventi sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą. Tokiu atveju specialistas, ko gero, paprašys, kad šis įsivaizduotų save bėgiojantį parke, kol tuo metu sveiki plaučiai aprūpins jo kūną maitinančiu deguonimi.

Supratote teisingai: hipnozė padeda atsikratyti blogų įpročių, inicijuodama įsivaizduoti sveikesnę savo versiją – atletiškesnę ar sveikiau besimaitinančią.

Ši terapija taipogi naudojama fiziniams simptomams, neturintiems aiškios medicininės priežasties ar patologijos, palengvinti.

Daugiau nei tuzinas atsitiktinių imčių tyrimų parodė, jog hipnozė labai veiksminga gydant dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) [4]. Priešingai, tradicinis medicininis gydymas neretai pasirodo esąs absoliučiai neveiksmingas.

Hipnozė naudojama ir nerimui mažinti, ir pinigams išvilioti – apsidairykite

Svarbu atidžiai pasirinkti su kuo dirbsite, kitu atveju gali baigtis blogai.

Žmonės dažnai painioja sąvokas „hipnotizuotojas“, „hipnoterapeutas“ ir „klinikinė hipnozė“, nors labiausiai klaidinanti yra pirmoji.

Hipnotizuotojas yra asmuo, kuris žino, kaip sukelti hipnozės būseną. Tačiau šias žinias jis gali panaudoti ne terapiniam gydymui, o kitiems tikslams, pavyzdžiui, sceninei hipnozei, kuri yra gryna pramoga. Visgi aptariant beprotiškiausius dalykus, nutikusius hipnozės metu, verta apžvelgti viską: nuo lengvabūdiškų iki galingų ir dramatiškų akimirkų.

Viena jauna moteris kitados pasakojo, kuomet būdama 17 metų buvo užhipnotizuota kruizo metu, kai hipnotizuotojas privertė ją surasti „pamestus“ karolius, liepdamas patikrinti atsitiktinių žmonių krepšius bei kitą turtą [5]. Aišku, būta ir labiau komiškų situacijų.

Vaikinas buvo užhipnotizuotas, liepiant pastarajam pamiršti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, skaičių septyni. Vėliau jo buvo klausiama: „Kiek yra penki plius du?“ Šis sakėsi žinąs, koks yra atsakymas, tačiau negalintis jo ištarti. Galiausiai buvo liepiama skaičiuoti nuo vieno iki dešimt „ant pirštų“, bet vaikinas minėtą skaičių vis aplenkdavo.

Nepaisant minėtų kuriozų, hipnozė rodosi išties naudinga: žmonės ne tik atsikrato metų metus kankinusio antsvorio, bet ir greičiau atsistato po įvairių ligų.