Ar įmanoma išgyventi iš vieno šveicariško atlyginimo?

Pasaulinis požiūris ir niūri realybė

Visame pasaulyje į Šveicariją žiūrima kaip į gerovės ir turtų oazę, tik pamirštama, kad čia taip pat tenka daug dirbti bei mokėti mokesčius. Be to, pastaruoju metu šalis išgyvena primiršta būseną, kai pragyvenimo lygis auga, yra infliacija, lėtai, bet užtikrintai brangsta elektra ir medicininis draudimas.

Kol kas daugelis šveicarų mėnesio pabaigos nelaukia su nerimu, tačiau sociologai ir ekonomistai jau ragina ruoštis. Vidutinė šveicariška alga siekia 4000 frankų (apie 4200 eurų). Daugelyje pasaulio valstybių tai būtų svajonių atlyginimas, tačiau vienoje brangiausių pasaulio šalių tiek uždirbant gali tekti balansuoti ties skurdo riba. [1]

Reikalas tas, kad Šveicarijoje brangsta būstų nuoma, medicininio draudimo įmokos ir energetika: šalies piliečiai uždirba neblogai, bet dėl nuolat augančių išlaidų pinigų jiems lieka vis mažiau ir mažiau.

Labdaros organizacijos „Caritas“ atstovas Danielis Lauperas (Daniel Lauper) teigė, kad po pandemijos smarkiai išaugo šeimų su nestabilia finansine padėtimi skaičius. Ne retas, nors ir rausdamas iš gėdos, priverstas kreiptis socialinės pagalbos: šalyje tokios pagalbos prašymas vertinamas kaip galutinė degradacija. [2]

„Šveicarijoje vengiama kalbėti tiek apie pinigus, tiek apie jų trūkumą“, - nurodė jis. Šiuo metu 9 mln. gyventojų turinčioje šalyje, su skurdu susiduria 750 000 žmonių. Jie nemiega gatvėse ir neieško maisto konteineriuose, tačiau kaip smūgis gerovei gali būti vertinamas poreikis peržiūrėti kelionių planus arba atsisakyti apsilankymo restorane. Visgi D. Lauperą labiau neramina ne tai, o tas, kas ateityje laukia mažiau pasiturinčių šeimų. Pasak jo, kitąmet besikreipiančių pagalbos asmenų skaičius augs, nes brangstantis medicininis draudimas smarkiai paplonins dažno piniginę.

Verkiant būtinos reformos

Netrukus kadenciją baigsiantis vidaus reikalų ministras ir 2023 m. šalies prezidentas Alenas Berse pasidalino su bendrapiliečiais pačiomis blogiausiomis naujienomis: „Turiu blogų žinių ir taip nuo infliacijos nukentėjusioms namų šeimininkėms. 2024 m. medicininis draudimas brangs maždaug 7,8 proc.“ Sakant kitaip, standartinei, du vaikus auginančiai šeimai per metus medicininis draudimas pabrangs 1000 šveicariškų frankų (apie 1100 eurų).

Socialiai pažeidžiami asmenys ir šeimos gali teikti prašymus mokėti lengvatines sveikatos draudimo įmokas. Kainų skirtumą iš specialių biudžetų turėtų kompensuoti kantonai. Visgi, specialistų vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje tokia schema nebus gyvybinga. Šiuo metu Šveicarija lengvatinių įmokų kompensavimui kasmet išleidžia 5,5 mlrd. frankų (apie 6 mlrd. eurų). Toks pats yra ir šalies gynybos ministerijos biudžetas.

Tilmanas Slembekas (Tilman Slembeck), Ciuricho Aukštosios taikomųjų mokslų mokyklos ekonomistas, nesename interviu teigė, kad be šių pinigų šalyje seniai būtų kilęs visuotinis sukilimas. Analogiškų kariuomenei sumų skyrimas rodo, kad šveicarų sveikatos apsaugos sistemą būtina reformuoti.

Vieni siūlo visą sveikatos apsaugos išlaikymą perkelti ant valstybės pečių. Bet T. Slembekas, teigdamas, kad tai prieštarauja Šveicarijos liberaliai ir antisocialistiškai politinei kultūrai. Kairieji politikai ir ypač – „Žaliųjų“ partija, siūlo draudimo įmokas susieti su gaunamomis pajamomis.

T. Slembekas nepritaria ir šiai idėjai, nes neįžvelgia joje jokių realių privalumų: tokios schemos taikymas atitolintų seniai planuotą sveikatos apsaugos sistemos reformą.

Ir kitos, šalį užklupusios, problemos

Dar viena problema, su kuria susidūrė šveicarai, buvo infliacija. Nors ji nebuvo tokia, kaip kitose Vakarų šalyse, šveicarams ji vis tiek buvo neįprasta ir per daug didelė. Be to, smarkiai brango būsto nuoma. Federalinės gyvenamųjų pastatų valdybos vadovas prognozuoja, kad iki 2026 metų nuomos kainos šalyje išaugs 15 proc. Tam įtakos turi tiek mažėjančių laisvų būstų, tiek augančių šalies gyventojų skaičius.

Nuo metų pradžioje buvusios 3,4 proc. ribos rugpjūtį infliacija sumažėjo iki 1,6 proc., tačiau daugelis pirmo būtinumo prekių kainuoja 2,2 proc. brangiau negu prieš metus. Pasak D. Laupero, biudžetinės „Karito“ parduotuvės Berno kantone registruoja vis didesnį besilankančiųjų skaičių. [3]

„Pas mus užsuka vis daugiau šeimų su vaikais. Mes nesitikėjome to, ir to, kad sulauksime vis daugiau vadinamųjų „dirbančių varguolių“, - patikslino jis.

Taip pat praėjusiais metais, dėl Rusijos pradėtos intervencijos į Ukrainą, šveicarai nerimavo, kad gali smarkiai išbrangti iš Rusijos per ES gaunamos dujos. Šiemet žiemos laukiama ramiau ir, jeigu nenutiks kokia nors eilinė nenumatyta avarija, šveicarai sušalti neturėtų.