Ar katės tikrai mato tamsoje?

Viską lemia akių struktūra

Akivaizdu, jog katės geba visu pajėgumu „naršyti“ tamsiame kambaryje [1]. Galų gale, jei kada nors gyvenote su katėmis, žinote, kad jos gali būti neįtikėtinai aktyvios naktį, dažnai lakstydamos aukštyn ir žemyn koridoriais – ir virš šeimininkų lovų – taip niekuomet ir neatsitrenkdamos į sienas ar duris.

Atsižvelgiant į jų gebėjimą išvengti susidūrimų šių naktinių pratimų metu, galite manyti, jog katės turi natūralų naktinį matymą. Bet ar tai iš tikrųjų yra tiesa?

Visgi kai kurie veterinarai sako, kad tai ne visai tinkamas klausimas, mat nėra svarbu matyti ar nematyti tamsoje; esmė yra regėjimo kokybė / spektras. Negana to, aplinkos šviesa taipogi turi įtakos tam, ką individas – ar tai būtų žmogus, ar katė – gali regėti. Tačiau, palyginti su žmonėmis, katės daug geriau atskiria objektus, kai yra labai mažai šviesos, ir taip daugiausia yra dėl to, kaip išsivystė jų akys.

Konkrečiau kalbant, katės gali matyti tamsoje, nes jų akių struktūra, o ypač tinklainė, leidžia joms turėti geresnį regėjimą nei žmonėms, kai šviesos lygis yra itin mažas. Be to, jos turi didesnį lazdelių fotoreceptorių procentą ir koncentraciją, kas reiškia, jog pastarosios yra jautresnės šviesai ir gali matyti daugiau esant išties menkam apšvietimui. (Ši lazdelių gausa reiškia, kad katės mato maždaug šešis ar aštuonis kartus geriau nei žmonės, kuomet yra tamsu.)

Katės turi išskirtinį naktinį matymą

Ne paslaptis, kad regėjimo pritaikymas yra tiesioginis rūšies poreikio sąveikauti su aplinka rezultatas. Šiuo atveju katės yra „įpareigoti“ mėsėdžiai, na, o tai reiškia, kad jos turi valgyti mėsą tam, jog išliktų sveikos. Kitais žodžiais tariant, jos turi gauti reikiamus baltymus iš išorinio šaltinio.

Be kita ko, daugelis jų galimų grobio šaltinių, kaip žinia, yra aktyvūs naktį arba esant ypatingai silpnam apšvietimui. Kita vertus, įdomu tai, jog, nepaisant to, kad katės naktį yra aktyvesnės nei žmogus, jos nėra griežtai laikomos naktiniais gyvūnais. (Ko gero, jos tiesiog mėgsta medžioti sutemus ar auštant.)

Visgi, nors kačių akys yra skirtos nakties „pasivaikščiojimams“, pastarųjų gebėjimas sėkmingai naršyti beveik aklinoje tamsoje atspindi ne tik jų akių sudėtį, – katės taip pat pasikliauna ir kitais pojūčiais.

Pavyzdžiui, šie gyvūnėliai taipogi turi labai aštrią klausą ir uoslę, o tai, akivaizdu, iš tiesų pasitarnauja, kadangi sąveikai su aplinka yra būtina visų pojūčių bendradarbiavimo galimybė [2].

Katės nemato tiek daug spalvų ir taip ryškiai kaip žmonės

Evoliucijoje už kiekvieną pranašumą paprastai reikia sumokėti tam tikrą kainą.

Tarkim, katėms kompromisas dėl puikaus naktinio matymo yra gana prastas regėjimas dieną. Dėl adaptacijų, leidžiančių tokį jautrų naktinį matymą, jų regėjimo aštrumas dienos metu yra tik apie 1/7, lyginant su žmonių. Toks faktas, be abejo, kiek šokiruoja. Tačiau tiesa ganėtinai paprasta: jos mato, bet tik naktį; dieną katės vis tik gali „pasigirti“ siaubingu regėjimu.

Tiesa, tarp žmonių ir kačių akių yra ir kitų skirtumų. Pavyzdžiui, katės negeba išskirti spalvos taip pat, kaip tai daro žmonės, nes turi mažesnį kūginių fotoreceptorių skaičių, dėl ko nesuvokia spalvų ir neturi tokio detalumo raiškos.

Derėtų paminėti ir tai, jog akyje esantys kūgiai yra atsakingi už „dienos matymo“ spalvos nustatymą: kol žmonės turi trijų tipų kūgius, leidžiančius suvokti mėlyną, žalią ir raudoną spalvas, katės turi tik dviejų tipų, kas reiškia, kad tai, ką matome kaip žalią ir raudoną, katėms atrodo pilka.

Ilgą laiką buvo manoma, jog katės yra daltonikės, tačiau daugelis mokslininkų nebetiki, kad taip yra, nors diskusijos šiuo klausimu vis dar vyksta [3]. (Dabar plačiai manoma, jog katės gali matyti mėlynas ir pilkas spalvas, taip pat kai kuriuos geltonos ir žalios spalvos atspalvius, bet niekas negali to tiksliai pasakyti.)