Ar Lietuva pasirengusi karui? Visuotinės gynybos pratybos išryškino rimtus sistemos trūkumus

Valstybės pasirengimas patikrintas realistiškais scenarijais

Ar Lietuva būtų pasirengusi veikti, jei įprastą gyvenimą staiga pakeistų kibernetinės atakos, sabotažas, mobilizacija ar vėluojanti sąjungininkų pagalba? Dvi dienas vykusios visuotinės gynybos pratybos parodė, kad šalies pasirengimo sistemoje vis dar lieka rimtų spragų – labiausiai trūksta pakankamo finansavimo ir sklandaus institucijų veiksmų koordinavimo.

Rugsėjo 7–8 dienomis daugiau kaip 30 valstybės institucijų, savivaldybių, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovų praktiškai tikrino, kaip Lietuva gebėtų reaguoti skirtingais saugumo etapais – nuo įprastos taikos iki hibridinių grėsmių ir karo padėties [1].

„Šias dvi dienas mūsų pagrindinė misija buvo ištestuoti ir pasižiūrėti, kaip visuotinės gynybos modelis veikia, ar tos identifikuotos kritinės vietos, kurios šiai dienai valstybėje neegzistuoja arba egzistuoja vienaip ar kitaip sureguliuotos su tam tikrais trūkumais“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.

Pratybų dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Jose dirbo valstybės institucijų, savivaldybių, kariuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos, akademinės bendruomenės bei kitų visuomenės sektorių atstovai.

Nuo dezinformacijos iki karo scenarijaus

Visoms grupėms teko reaguoti į tą patį grėsmių scenarijų, tačiau kiekviena situaciją vertino iš savo perspektyvos. Taip siekta patikrinti ne tik atskirų institucijų pasirengimą, bet ir tai, kaip jų sprendimai dera tarpusavyje.

Pirmajame etape buvo vertinama, kaip valstybės sistema veiktų taikos metu – ar pakankama teisinė bazė, finansavimas ir visuomenės pasirengimas galimoms krizėms.

Vėliau scenarijus tapo sudėtingesnis. Dalyviai susidūrė su imituojamomis kibernetinėmis atakomis, dezinformacijos plitimu, ekonominiu spaudimu, sabotažo atvejais ir teisiniu neapibrėžtumu.

Paskutiniame etape modeliuota karo padėtis, kai šalyje paskelbiama mobilizacija, didinama karinė parengtis, o planuota sąjungininkų pagalba vėluoja. Tokia situacija turėjo parodyti, ar valstybės institucijos gebėtų užtikrinti svarbiausių funkcijų tęstinumą.

T. Godliausko teigimu, pratybomis buvo siekiama patikrinti ne tik tai, ką žmonės ir institucijos deklaruoja apklausose ar planuose, bet ir kokie sprendimai realiai veiktų krizės metu.

„Nepakanka turėti tik apklausas – mes iš tikrųjų pačiupinėjome, kam gyventojas iš tikrųjų yra pasiruošęs (…). Čia jau mes žiūrėjome, ar mes turime tam tikrus mechanizmus, procedūras, teisinę dalį, kad tie dalykai būtų ne matuojami teoretiškai, bet kokių reikėtų sprendimų, kad tai būtų įgyvendinta praktiškai“, – kalbėjo asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas.

Išryškėjo finansavimo ir koordinavimo problemos

Pratybų rezultatai parodė, kad viena svarbiausių silpnųjų vietų išlieka nepakankamas gyvybiškai svarbių sektorių finansavimas. Organizatorių vertinimu, sutrikus transporto, energetikos, sveikatos apsaugos ar kitų kritinių sričių veiklai, tai paveiktų ne tik visuomenės kasdienybę, bet ir karinių užduočių vykdymą.

Kita problema – civilinių ir karinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimas. Nors koordinavimo mechanizmai egzistuoja, pratybos parodė, kad vis dar trūksta aiškesnio atsakomybių pasidalijimo, geresnio informacijos apsikeitimo ir glaudesnio Lietuvos veiksmų suderinimo su sąjungininkų planais.

„Kas pasimatė, tai civilinio ir karinio bendradarbiavimo, tam tikro aiškumo, karinės minties perteikimo, sujungimo su sąjungininkų planais trūkumas – reikia tam tikrų mechanizmų, nes tas, kas dabar yra, jis iš principo juda, bet jis neužtikrina to galutinio rezultato, kuris yra reikalingas“, – akcentavo vienas iš iniciatyvos autorių.

Galutinės išvados bus pristatytos spalį

Šios pratybos yra platesnio Lietuvos visuotinės gynybos modelio vertinimo dalis. Visą procesą sudaro užsienio valstybių gerosios praktikos analizė, praktinis pasirinktų sprendimų išbandymas ir jų pakartotinis įvertinimas.

Pratybų metu surinkti duomenys turėtų padėti nustatyti, kokių teisinių, finansinių ir organizacinių pokyčių dar reikia, kad valstybė galėtų veikti sklandžiau tiek krizės, tiek karo metu.

Galutines išvadas ir rekomendacijas, kaip stiprinti Lietuvos visuotinės gynybos modelį, planuojama pristatyti spalio mėnesį.