Ar tėvai turi teisę žinoti, kas vyksta mokykloje?

LGBTQ ideologija Amerikos mokyklose

LGBTQ yra penkių žodžių akronimas: L – lesbietės, G – gėjai, B – biseksualai, T – transseksualai ir Q – klaustini (queer/questioning – tai žmonės, kurie dar neapsisprendė dėl savo lytinės tapatybės). Šis terminas naudojamas norint pabrėžti žmonių seksualumo ir lytinės tapatybės įvairovę. Kartais terminas išplečiamas iki LGBTQI+. I – interseksualus (turintis ir moteriškas ir vyriškas lytines savybes, įskaitant fizines genetines mutacijas, tuo pačiu metu), + reiškia „taip pat ir visi kiti“ [1].

Taigi, LGB idėja, prasidėjusi grynai nuo tolerancijos trūkumo seksualinių mažumų atžvilgiu ir homoseksualumo supratimo kaip duotybės, praėjusiame dešimtmetyje pradėjo stipriai rutuliotis seksualinės tapatybės kaip pasirinkimo ar apsisprendimo kryptimi. Tai reiškia, kad vis garsiau kalbama apie tai, jog žmogus neturėtų skubėti savęs tapatinti su savo biologine lytimi ir nebijotų eksperimentuoti tam, kad pažintų ir atrastų savo seksualinę tapatybę ir dėl jos apsispręstų.

Atsiranda tokios sąvokos, kaip socialinė lytis, siekiant panaikinti per tūkstantmečius nusistovėjusią biologinės lyties sampratą ir konceptas, kad lytinė tapatybė gali būti atskira nuo biologinės lyties.

Paradoksalu yra tai, kad būtent dėl šių priežasčių vis daugiau homoseksualių ir biseksualių žmonių siekia save atskirti nuo LGBTQ bendruomenės, nes jaučia, kad ji jų nebereprezentuoja.

Taigi, kokiu būdu suaugusiųjų seksualinio tapatumo temos nusileidžia ant vaikų galvų? Žinoma – prisidengiant tolerancijos ir supratimo ugdymu mokyklose.

Vienas garsus edukologų tinklalapis, iš kurio idėjų ir įkvėpimo semiasi daugybė angliškai kalbančių edukologų visame pasaulyje, rekomenduoja devynis punktus, padėsiančius užtikrinti LGBTQ bendruomenei priklausantiems mokiniams saugumo jausmą mokykloje [2].

Straipsnio autorė Jennifer Gonzalez skatina edukuoti save aktyviai domintis LGBTQ naujienomis; pasitikrinti savo įsitikinimus; vesti pamokas įtraukiant LGBTQ arba lyčiai neutralius pavyzdžius ir kreipimusis (neminėti žodžių „berniukai“ ir „mergaitės“); būti aktyviu ir matomu mokykloje, kad visa mokyklos bendruomenė tave žinotų ir žinotų, kad tu palaikai LGBTQ idėjas; visada sureaguoti į nepagarbą prieš LGBTQ bendruomenės mokinius (nors mokytojai ir taip turėtų reaguoti į bet kokią nepagarbą mokykloje); padėti mokiniams, kurie ateina prašyti pagalbos ir juos išklausyti (mokytojai ir taip turėtų tai daryti); pasiūlyti mokiniams įkurti „lyties ir seksualumo būrelį/klubą“ ir pasisiūlyti būti to klubo mentoriumi; karts nuo karto peržiūrėti mokyklos politiką ir įsitikinti, ar nėra reikalingos kokios nors pataisos, padėsiančios LGBTQ bendruomenei priklausantiems mokiniams mokykloje jaustis saugiau; edukuoti savo kolegas ir reguliariai jiems pristatyti LGBTQ naujienas, kuriomis jie galėtų remtis pamokų metu ir kurias galėtų įtraukti į ugdymo procesą.

Džordžo Lukaso švietimo fondas (George Lucas Educational Foundation) jau 30 metų dirbantis alternatyvios edukologijos kryptimi ir kaupiantis sėkmingo ugdymo patirties bazę angliškai kalbantiems mokytojams, savo skaitytojams rekomenduoja, kaip palaikyti pradinukus, priklausančius LGBTQ bendruomenei [3].

Straipsnio autorius Paul Emerich France visų pirma siūlo įtraukti vaikišką LGBTQ literatūrą į klasės biblioteką. Jis rekomenduoja aštuonias labai atraktyvias ir spalvingas knygeles, kurios pritaikytos jauno amžiaus skaitytojams.

Knygelėse vaikai supažindinami su gėjų paradu ir vaivorykštine vėliava, su 52 pasaulinio garso žmonėmis, kurie atvirai prisipažino arba slėpė savo homoseksualumą, taip pat su idėja, kad berniukas irgi gali žaidime atlikti princesės ar undinėlės vaidmenį.

Dar straipsnyje teigiama, kad „lytis konstruojama per kartų patirtį ir socialines normas. Kai tai suvoksime, galime dekonstruoti lyčių dichotomiją (suskirstymą) ir atkurti lyčių suvokimą kaip spektrą“.

Šiuo savo teiginius autorius pamina tūkstančių metų tradicijas ir pažymi, kad lytis yra ne biologinis, o socialinis konstruktas.

Norėdamas iliustruoti šio teiginio pritaikymą mokiniams, jis pasidalino trumpa istorija iš savo patirties, kuomet klasės vaikams parašė pasaką, kurioje nepaminėjo pagrindinio personažo lyties. Vaikams paklausus, kas tai – berniukas ar mergaitė, jis atsakė, kad „gal mums nereikia šiam veikėjui priskirti lyties“? Priskirdami veikėjui lytį, mes tęsiame biologinės lyties tradiciją ir nepateikiame jos kaip spektro. Taip pat siūloma vietoj „labas rytas, berniukai ir mergaitės“ sakyti „labas rytas, vaikai“ ir, žinoma, pasinaudoti kiekviena proga, kuomet gali mokiniams papasakoti ką nors teigiamo apie LGBTQ bendruomenės narius ar pačią ideologiją.

Šioje vietoje siūlyčiau prisiminti, kad maži vaikai ir pradinių klasių mokiniai suvokdami save ir kitus vaikus kaip berniukus arba mergaites, nesitapatina ir kitų netapatina su jokiu seksualumo aspektu. Jie suvokia vieni kitus tik grynai fiziologiniu aspektu, skirtumus priimdami tik labai mažame, dviejų lyčių spektre. Todėl tokio ankstyvojo amžiaus vaikams skirtas LGBTQ turinys negali būti suprastas niekaip kitaip, tik kaip indoktrinacija.

Lyties keitimo klinikos: vaikų skyrius

Per paskutinį dešimtmetį didžiausios ir garsiausios Amerikos ligoninės pradėjo kurti vaikų lyties keitimo padalinius ar specializuotas klinikas.

Šiuo metu vien Amerikoje yra apie 40 lyčių klinikų, kurios užsiima vaikų brendimo slopinimu ir kryžminių lyčių hormonų terapija. Kai kurios atlieka ir labai sudėtingas bei negrįžtamas chirurgines operacijas.

Nuo Amerikos neatsilieka Kanada ir Jungtinė Karalystė. Kanados lyčių klinikos praneša apie eksponentinį vaikų, nukreiptų dėl lyties pakeitimo, skaičiaus augimą [4].

Maždaug prieš dešimtmetį Stephenas Federas, vadovaujantis Rytų Ontarijo (Kanada) vaikų ligoninės lyčių įvairovės klinikai, sakė, kad jo „ligoninėje kasmet bus apie vieną ar du pacientus, kovojančius su lyties disforija. Tačiau 2018 m. į CHEO lyčių kliniką buvo nukreipti daugiau nei 189 pacientai“.

Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius 10 metų vaikų, kurie kreipėsi dėl lyties disforijos, padaugėjo 4000 procentų.

Lyties keitimo hormonų terapijos procedūrų kritikai teigia, kad dėl tam tikrų medžiagų dirbtinai sulėtintas paauglių brendimas yra negrįžtamas ir labai žalingas procesas, ir kad tokiu būdu pacientai (t. y. paaugliai), galimai yra sterilizuojami.

Dažniausiai šios procedūros atliekamos nuo 12 iki 17 metų amžiaus vaikams, bet pasitaiko ir 11 metų amžiaus pacientų.

Baisiausia yra tai, kad tėvai ne visada turi teisę sutrukdyti medikams vykdyti procedūras. Jau yra pasitaikiusių atvejų, kuomet tėvai pralaimėjo teismuose keltus ieškinius prieš ligonines ir vaikams vis tiek buvo pradėta taikyti terapija.

2018 metais Ohajo valstijoje, Amerikoje, įvyko pirmasis atvejis, kai tėvai prarado savo nepilnametės dukros globą dėl to, kad nesutiko su jos noru pradėti hormonų terapiją, o didžiausia pasaulyje peticijų platforma change.org kviečia Jungtinių Amerikos Valstijų piliečius pasirašyti peticiją, leidžiančią vaikams nuo 12 metų pasikeisti lytį be tėvų žinios [5].

„DISNEY” kurs daugiau LGBTQ turinio vaikams

Vis didėjantis valstybės kišimasis į privatų žmonių gyvenimą ir mažėjančios tėvų teisės į savo vaikus, mums indikuoja, kam iš tiesų priklauso mūsų vaikai.

Jungtinės Amerikos Valstijos per paskutinį dešimtmetį labai pasistūmėjo vaikų nutolinime nuo tėvų.

Šiuo metu „ore kabo“ net keletas įstatymų projektų, suteiksiančių galimybes švietimo įstaigų ir gydymo įstaigų personalui neinformuoti tėvų apie nepilnamečių psichologines krizes, lyties tapatybės, seksualinės identifikacijos klausimus ir vaikų poreikį pradėti hormonų terapiją lyties keitimo tikslais.

Paprastai tariant, vaikas, sugalvojęs pasikeisti lytį, turės visą psichologinę paramą ir medicininę pagalbą tai padaryti. Tam nereikės tėvų leidimo, sutikimo ar žinios.

Šių metų sausio pradžioje Floridos valstijoje, tėvai suskubo imtis veiksmų – senatą pasiekė pakoreguotas įstatymo projektas, apibrėžiantis tėvų teises vaikų ugdyme [6]. Įstatymo projekte numatyta, kad turi būti sustiprinta pagrindinė tėvų teisė priimti sprendimus dėl savo vaikų auklėjimo. Šis įstatymo projektas gimė iš realaus tėvų poreikio apsaugoti savo vaikus ir noro žinoti, kas vyksta mokymo įstaigose.

Minimame dokumente aiškiai nurodoma, kad yra „draudžiama mokyklos apygardai priimti procedūras ar paramos mokiniui formas, kurios draudžia mokyklos darbuotojams pranešti tėvams specifinę informaciją arba skatina mokinį neteikti tėvams tokios informacijos; draudžiama mokyklos darbuotojams atgrasyti arba uždrausti tėvams dalyvauti priimant svarbius sprendimus, turinčius įtakos mokinio psichinei, emocinei ar fizinei gerovei; draudžiamos diskusijos klasėje apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę iki tam tikro amžiaus (iki 12 metų); reikalaujama, kad mokyklos administracija praneštų tėvams apie sveikatos priežiūros paslaugas (atliktas mokykloje ar kitoje įstaigoje, į kurią vaikas pateko pamokų metu).“

„DISNEY“ kompanija, kurianti animaciją visai šeimai, tokį tėvų žingsnį sutiko labai netikėtu sprendimu – pareiškė, kad kurs daugiau LGBTQ turinio vaikams [7]!

Animacinių filmų kompanijos jau kuris laikas įterpia vieną kitą LGBTQ elementą į savo filmus jauniesiems žiūrovams.

Pavyzdžiui, tokiuose garsiuose filmuose kaip „Žaislų istorija 4“ („Toy Story 4”) galima pastebėti dvi moteris, kurios kartu išleidžia ir vėliau pasiima vaiką iš darželio. Filme „Zutopija“ ( “Zootopia”) buvo parodyti du sutuoktiniai antilopių patinai. Ir nors „DISNEY“ kompanija jaučia spaudimą iš LGBTQ bendruomenės dėl nepakankamo savo indėlio į jaunųjų žiūrovų „švietimą“, filme „Pirmyn“ („Onward“ 2020) moteriškos lyties veikėja vardu Šmėkla (Specter) atvirai prisipažįsta turinti merginą [8].

Na, o dabar generalinis „DISNEY“ direktorius Bobas Chapekas (CEO Bob Chapek) nusprendė pasinaudoti proga ir paprieštarauti Floridos tėvų teisės į vaikų edukaciją įstatymui, ir atkurti dviejų moterų bučinį, kuris buvo iškirptas iš galutinio filmo varianto būsimame „Žaislų istorija“ filme.

Didžiam „DISNEY“ nusivylimui, nemaža dalis šios kompanijos filmų gerbėjų tokį kūrėjų sprendimą sutiko nelabai džiaugsmingai. Dauguma žmonių atvirai pasisakė prieštaraujantys LGBTQ turiniui vaikiškuose filmuose. Ir taip yra ne todėl, kad žiūrovai būtų netolerantiški ar homofobiški. Taip yra todėl, kad pagrindinė filmų auditorija yra mažamečiai vaikai, kuriems žmonės nenori rodyti jokio seksualinį atspalvį turinčio turinio, nesvarbu ar tai būtų homoseksualia, ar heteroseksualia tema.