Ar verslas pats turi įrodyti, kad 5 tūkst. eurų riba netinka? Buhalteriai reagavo į ministerijos raštą

Finansų ministerija paprašė iki kovo pateikti argumentus ir skaičiavimus dėl 5 tūkst. eurų ribos

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) paskelbė gavusi Finansų ministerijos raštą dėl galiojančios 5 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais ribos. Ministerija kreipėsi į organizacijas, prašydama iki 2026 m. kovo 9 d. pateikti nuomonę bei argumentaciją, ar ši suma yra pagrįsta ir proporcinga.

Rašte ministerija nurodo: „Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Programos 35 punkto nuostatomis, Finansų ministerija inicijuoja aktualias diskusijas ir prašo iki 2026 m. kovo 9 d. pateikti Jūsų nuomonę bei atitinkamą argumentaciją šiais klausimais.“ [1]

Tarp klausimų – ar dabartinė 5 tūkst. eurų riba atitinka ekonomines realijas, ar ji turėtų būti mažinama ar didinama, ar reikalingos išimtys tam tikriems sektoriams, ar proporcinga administracinė atsakomybė už pažeidimus ir kaip ribojimas veikia šešėlinę ekonomiką. Jei siūloma kita suma, prašoma pateikti argumentaciją ir, „pagal galimybes – ir atitinkamą statistiką ar paskaičiavimus“.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija sako, kad tokia užduotis mažesnėms organizacijoms gali būti per sunki

LBAA viešai pareiškė, kad praktikoje toks prašymas reiškia poreikį atlikti statistinius skaičiavimus, analizes ir ekonominį vertinimą savo resursais ir be papildomo finansavimo. Asociacijos vertinimu, tai gali tapti kliūtimi mažesnėms organizacijoms ar profesinėms bendruomenėms aktyviai įsitraukti į diskusiją.

Pasak LBAA, jei reikalaujama išsamios statistikos ir detalios ekonominės analizės, diskusijoje realiai galės dalyvauti tik tie, kurie turi pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių tokiems tyrimams atlikti. Tuo metu mažesnės organizacijos ar smulkesnio verslo atstovai gali neturėti galimybių parengti tokio lygio medžiagos per nustatytą terminą.

Asociacija taip pat atkreipė dėmesį į trumpą terminą – atsakymų laukiama iki kovo pradžios. Tai reiškia, kad analitinį darbą reikėtų atlikti per maždaug mėnesį.

Seime jau registruotas siūlymas visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais tarp įmonių

Diskusijos dėl 5 tūkst. eurų ribos vyksta tuo metu, kai Seime jau registruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma dar labiau sugriežtinti tvarką. Projektą teikia Seimo konservatorių frakcijos nariai Ingrida Šimonytė, Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė.

Pagal šį siūlymą atsiskaitymų grynaisiais riba būtų mažinama iki 3 tūkst. eurų, o tarp juridinių asmenų grynieji būtų apskritai draudžiami. Tai reikštų, kad dvi įmonės tarpusavyje nebegalėtų atsiskaityti grynaisiais jokia suma – visi mokėjimai turėtų vykti tik negrynaisiais pinigais.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad toks sprendimas padėtų didinti finansinių operacijų skaidrumą, mažinti šešėlinę ekonomiką ir stiprinti mokesčių kontrolę. Kol kas projektas yra svarstymo stadijoje, tačiau jis rodo, kad diskusija dėl grynųjų ribojimo Lietuvoje tik įsibėgėja.