Ar verta skristi į Marsą? Mokslas artėja prie sprendimų, bet ar žmonija tam pasiruošusi?

Marso vilionė: kodėl žmonės svajoja apie raudonąją planetą

Marsas jau seniai laikomas viena iš viliojančiausių vietų už Žemės ribų. Raudonoji planeta, savo reljefu ir buvusių vandens telkinių žymėmis primenanti mūsų pačių pasaulį, kelia ir mokslinį, ir egzistencinį susidomėjimą. Ant paviršiaus fiksuotos senovinės upių vagos bei ašigalių ledo kepurės rodo, kad čia kažkada egzistavo skystas vanduo. Tai kelia klausimą, ar galėjo egzistuoti ir gyvybė?

Šiandien Marsas yra šaltas, sausas ir gyventi netinkamas. Tačiau kartu su pažanga kosminėje inžinerijoje bei biologijos moksle, kai kurie mokslininkai vis garsiau svarsto galimybę šią planetą paversti gyvenama. Toks procesas vadinamas terraformavimu – tai bandymas pakeisti planetos sąlygas taip, kad joje galėtų egzistuoti Žemės tipo gyvybė.

Trys realūs žingsniai į Marso terraformavimą

Neseniai paskelbtame tyrime siūlomas trijų etapų planas, kaip Marsą paversti tinkamu gyventi. [1] Pirmasis etapas, planetos atšilimas, apima saulės šviesą atspindinčių veidrodžių, aerozolių ar silicio aerogelio naudojimą, siekiant pakelti temperatūrą apie 30 °C. Tai išlaisvintų po paviršiumi esančius ledo sluoksnius ir sukurtų skystą vandenį.

Antrasis etapas skirtas ekosistemos kūrimui. Įšilus aplinkai, būtų galima įvesti mikroorganizmus ir specialiai sukurtas gyvybės formas, gebančias išgyventi žemo slėgio, radiacijos ir druskų prisotintoje dirvoje. Šios formos pradėtų cheminius procesus ir pamažu formuotų deguonies atmosferą.

Trečiasis etapas numato nuolatinių kolonijų kūrimą. Stabilizavus sąlygas, būtų galima statyti gyvenvietes su minimalia apsauga. Nors kvėpuoti be pagalbos dar ilgai nebūtų įmanoma, gyvenimas taptų artimesnis įprastam: su šiltnamiais, atsinaujinančia energetika ir galbūt net žemės ūkiu.

SpaceX vizija: Musko misija pakeisti žmonijos likimą

Elonas Muskas ir jo kompanija „SpaceX“ išlieka garsiausiu balsu šioje diskusijoje. Muskas teigia, kad „žmonija turi moralinę pareigą išlikti“, o Marsas yra planas B, jei Žemėje įvyktų katastrofa. Jis tikisi, kad iki 2040-ųjų ten jau bus tūkstančiai žmonių. [2]

SpaceX kuriamas „Starship“ laivas jau bandomas, o pažadėtas kaštų sumažinimas tūkstantį kartų atveria galimybę ne tik tyrinėti Marsą, bet ir siųsti įrangą, augalus, net ištisus modulius būsimiems gyventojams. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo.

Ką pamirštame svajodami apie kitas planetas?

Kolonizacijos entuziazmas dažnai užgožia esminius klausimus: ar tikrai įmanoma sukurti tinkamas gyvenimui sąlygas? NASA 2018 m. tyrimas paskelbė, kad net ir su visais žinomais technologiniais resursais, Marso atmosferos pokyčiams neužtenka CO₂ kiekio. Paprasčiau tariant – net jei norėtume, kol kas tiesiog neturime tam pakankamai dujų. [3]

Dar svarbiau yra faktas, kad gyvenimas tokioje aplinkoje būtų pavojingas. Radiacija, ekstremalios temperatūros, psichologinė izoliacija – visa tai ilgainiui naikintų žmogaus sveikatą. Ilgalaikiai astronautų tyrimai jau rodo, kad vieneri metai kosmose sukelia negrįžtamus smegenų ir imuninės sistemos pokyčius. O Marsas yra dar dešimt kartų atšiauresnis.

Be to, kyla etinių klausimų. Ar turime teisę keisti svetimą planetą, nežinodami, ar joje niekada nebuvo gyvybės? Ar nepakartotume tų pačių klaidų, kaip Žemėje – kolonizavimas, užterštumas, išteklių švaistymas?

Kuo tai svarbu Žemei: technologijos ir veidrodis mums patiems

Vis dėlto Marso tyrimai nėra vien kelionė į nežinomą pasaulį. Mokslininkai tikisi, kad bandymai sukurti uždaro ciklo sistemas, atsparias kultūras ar atsinaujinančius energijos šaltinius, bus naudingi ir čia, Žemėje.

Kaip sako vienas tyrėjas, „gyventi Marse reiškia išmokti gyventi darniai – nieko nešvaistyti, viską perdirbti ir planuoti šimtmečiams į priekį.“

Tai ir yra tikroji Marso kolonizavimo dilema: ne technologija, ne pinigai, bet mūsų gebėjimas mąstyti ne kaip užkariautojai, o kaip rūpestingi globėjai. Jei to neišmoksime čia, jokios kitos planetos neišgelbės.