Artėja kiekvieno musulmono gyvenime svarbi data – hadžas: šia proga Saudo Arabija atsisako kelionių ribojimų

Piligrimams vėl leidžiama atlikti hadžą

Saudo Arabija pranešė, kad šiais metais 1 mln. piligrimų leis atlikti hadžą. Tai svarbi naujiena atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius dvejus metus galiojo griežti COVID-19 apribojimai, neleidę laisvai atlikti svarbiausios piligriminės musulmonų kelionės [1].

Saudo Arabijos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad šiais metais į šventąją kelionę išsiruošti gali tiek vietos, tiek užsienio piligrimai, kurie yra jaunesni nei 65-erių metų amžiaus ir yra vakcinuoti Saudo Arabijos patvirtintomis COVID-19 vakcinomis.

Iš užsienio atvykstantys piligrimai taip pat turi pateikti neigiamą PGR testą, atliktą likus ne daugiau kaip 72 valandoms iki išvykimo į karalystę.

Kaip teigiama Saudo Arabijos sveikatos apsaugos ministerijos pranešime, šie reikalavimai pritaikyti siekiant užtikrinti piligrimų saugumą, suteikiant galimybę kiek įmanoma daugiau musulmonų visame pasaulyje atlikti hadžą.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai 2020 metais hadže galėjo dalyvauti tik 1000 piligrimų. Pernai šis limitas buvo padidintas iki 60000 visiškai paskiepytų, vietinių dalyvių.

Iki pandemijos piligriminėje kelionėje, kuri yra vienas iš penkių islamo įstatymų ir kurią bent kartą gyvenime privalo atlikti visi darbingi musulmonai, dalyvaudavo apie 2,5 mln. žmonių iš viso pasaulio.

Šiuo metu Saudo Arabijoje švelninami COVID-19 ribojimai. Kovo mėnesį karalystėje sustabdytas socialinio atstumo reikalavimas, įskaitant maldos vietas. Tačiau, uždarose patalpose vis dar reikalaujama dėvėti kaukes [2].

Hadžas – kiekvieno musulmono gyvenimo kelionė

Hadžas yra musulmonų piligrimų kelionė į Islame šventa laikomą Meką, kur yra atliekamos religinės apeigos. Hadžas yra vienas iš penkių pagrindinių įsakymų, kurių privalo laikytis musulmonai [3].

Hadžas vyksta musulmonų kalendoriaus XII mėnesio 8–12 dienomis. Tai vienas iš svarbiausių laikotarpių kiekvienam musulmonui, ypač tam, kuris pajėgia ir išgali išsiruošti į hadžą.

Kai piligrimas yra maždaug už 10 km nuo Mekos, jis įžengia į tyrumo būseną, vadinamą ihramu. Tuomet apsirengiama ihramo drabužiais: vyrai apsisiaučia baltomis besiūlėmis paklodėmis, moterys gali dėvėti siūtus rūbus. Kol vyksta piligriminės apeigos, žmonės nesikerpa plaukų ar nagų.

Mekoje maldininkai septynis kartus apeina Kaabos šventyklą, pabučiuoja arba paliečia Juodąjį akmenį, du kartus meldžiasi Maqām Ibrāhīm ir Kaabos kryptimi, septynis kartus prabėga tarp mažųjų Ṣafā ir Marwah kalno iškyšulių.

Antrajame ritualo etape piligrimai aplanko šventas vietas už Mekos ribų ir paaukoja gyvulį Abraomo aukai atminti. Tuomet piligrimai vyrai paprastai nusiskuta galvas, o moterys nusikerpa plaukų sruogą.

Kiekvienas musulmonas bent kartą gyvenime turi atlikti hadžą arba kelionę į šventąją Meką [4]. Tai negalioja nėščioms moterims, vaikams ir sergantiems.

Tikėjimo žodis sklinda iš Korano

Įprastai per hadžą piligrimų ir maldininkų saugumu rūpinasi per 100 tūkst. saugumo pajėgų pareigūnų, apylinkėse budi brigados medikų.

2015-aisiais metais Hadžo metu įvyko viena pražūtingiausių spūsčių šios tradicijos istorijoje: jos metu žuvo apie 2,3 tūkst. maldininkų.

Šiais metais, nepaisant kelionių atlaisvinimų, nesitikima sulaukti masinės piligrimų minios. Atsižvelgiant į tuos žmones, kurie šiais metais vykdyti hadžo negalės, Saudo Arabijos karalius Salmanas siunčia musulmonišką žodį į kitus giminingus kraštus.

Vieno svarbiausio tikinčiųjų laikotarpio proga valdovas Tuniso mečetėms padovanojo 22000 Korano egzempliorių. Tuniso religinių reikalų ministras Ibrahimas al-Shaebi priėmė kopijas, kurias karaliaus vardu perdavė Saudo Arabijos ambasadorius Tunise [5].

Tuniso religinių reikalų ministras padėkojo Saudo Arabijos karaliui ir gyrė nuolatines Karalystės pastangas kasmet Tuniso mečetėms suteikti papildomų šventosios knygos egzempliorių. Saudo Arabija deda didžiules pastangas musulmonų tikėjimui palaikyti.