„Arterija“ provokuoja kviesdama aplankyti tapybos parodą be paveikslų

„Angliška prezidento Vladimiro Putino dovana prezidentui Emanueliui Makronui. O buvo taip...“ – iškilmingai nuskamba dailininko Prano Griušio balsas naktiniame, lėto snaigių šokio nuspalvintame danguje grėsmingai švytuojant milžiniškai metalinei švytuoklei.

„Tapant paveikslus keistų sutapimų yra nutikęs ne vienas, kartais man pačiai baugu – lyg matyčiau ateitį“, – mistiškai įsipina tapytojos Aušros Vaitkūnienės pasakojimas.

Jai atitaria jaunosios kūrėjų kartos menininkas Mantas Valentukonis:

„Kartu su Šarūnu Baltrukoniu darėme tapybinę kovą vienas prieš vieną <...>. Tiesiog vienas kitam darydavome tapybines invazijas ir nuo to pasikeisdavo paveikslo likimas.“

Tai vos kelios ištraukos iš pristatytos tapybos parodos, kur... paveikslų nepamatysite, bet galite išgirsti. Vaizdą teks susikurti patiems.

Šiam neeiliniam potyriui kviečia „Kaunas Europos kultūrinės sostinė 2022“ rėmuose užgimusi nauja kūrybinė erdvė „Arterija“, pristatanti finalinę šių metų projekto ekspoziciją.

„Meninis projektas supažindina su paslaptingu ir nematomu meno kūrinio gimimu, kai paveikslų kūrimo procesas pats pradeda kalbėti apie sąmonės (ir pasąmonės, žinoma!) vaizdinių virsmą tapybos darbu“, – atidarymo renginyje pasakojo „Arterija“ projekto kuratorius, architektas Rimantas Giedraitis.

Visus metus „Arterija“ kvietė patirti meną po atviru dangumi. Čia sparnus skleidė foto, video, šokio, muzikos, tekstilės ar multimedijos meno mūzos. Projekto rėmuose pristatytos 4 pagrindinės ekspozicijos, 5 palydintys renginiai, įvyko 3 kūrybinės dirbtuvės.

Į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ uždarymui skirtus renginius įsiliejusi finalinė „Arterijos“ ekspozicija sudaryta iš trijų dalių.

Pirmoji, „Girdėti vaizdą“, kviečia apmąstymams, ar spalva, potėpis, dažo faktūra, kitaip sakant, pati tapybos erdvė, gali būti išversta į verbalinę kalbą. Tereikia nuskaityti QR kodą ant menamo paveikslo ir, išklausius autentiško autoriaus pasakojimo, pabandyti nutapyti paveikslą mintyse.

Mistišką nematomų paveikslų atmosferą užaštrina „MENO gravitacija“: grėsmingai virš parodos lankytojų pakibusi ir aukštyn-žemyn 9 m aukštyje švytuojanti skulptoriaus Alfonso Vauros skulptūra – svambalas. Autoriaus teigimu, tai tarsi simbolis, liudijantis pasaulio sąrangą, kur gravitacija, lyg trauka menui – kūrybai, yra Didžiojo plano dalis.

Trečioji – pabirusi po Kauno senamiestį, žaisminga lyg Rubiko kubai, papuošti VDA Kauno fakulteto studentų tapybos darbais ir kalbinantys klausimu „Kiek sveria menas?“

„Tai ne „Arterijos“ pabaiga, o tik pradžia,“ – finalinės projekto ekspozicijos atidaryme sakė „Arterija“ projekto organizatoriaus, VDA Kauno fakulteto, dekanas prof. Jonas Audėjaitis. – Sukūrėme erdvę menui ir, tikiu, kad mūzos čia skleis sparnus dar ne vienerius metus.“

Ketvirtąją „Arterijos“ projekto ekspoziciją gali apžiūrėti, ir išgirsti, kiekvienas Kauno Senamiestyje užsukęs į jaukią V. Kuzmos gatvelę, įsispraudusią tarp dviejų Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto pastatų. Ekspozicija, papildyta multimedijos menininko Sauliaus Paliuko video projekcijomis, veiks iki metų sankirtos.