Ateities odontologija: laboratorijoje buvo užaugintas tikras dantis

Laboratorijoje užaugintas tikras dantis gali tapti tikru proveržiu odontologijoje

Mokslininkai iš Londono Karališkojo koledžo (King’s College London) pasiekė proveržį, kuris gali pakeisti odontologijos ateitį – jie sėkmingai užaugino dantį laboratorijoje. Nors iki praktinio šios technologijos pritaikymo dar gali praeiti ne vieneri metai, tyrėjai tiki, kad tai atveria duris galimybei ateityje regeneruoti žmogaus dantis, siūlydami natūralią alternatyvą plomboms ir implantams [1].

Žmonės, skirtingai nei kai kurie gyvūnai, tokie kaip rykliai ar drambliai, suaugę negali regeneruoti dantų – gavę vieną suaugusiųjų dantų komplektą, jie turi juo rūpintis visą gyvenimą. Tačiau Londono Karališkojo koledžo mokslininkai, bendradarbiaudami su Londono imperatoriškuoju koledžu (Imperial College London), sukūrė metodą, leidžiantį užauginti dantį laboratorinėmis sąlygomis.

„Ši idėja – pakeisti dantį biologiniu būdu, jį užauginant, mane atvedė į Londoną ir Karališkąjį koledžą“, – sakė regeneracinės odontologijos direktorė dr. Ana Angelova-Volponi. „Užauginę dantį laboratorinėje lėkštelėje, mes tikrai užpildome žinių spragas“, – pridūrė ji.

Tyrėjai sukūrė specialią medžiagą, kuri imituoja natūralią dantų vystymosi aplinką, leidžiančią ląstelėms efektyviai komunikuoti tarpusavyje.

„Mes sukūrėme šią medžiagą, bendradarbiaudami su Imperatoriškuoju koledžu, kad atkartotume aplinką ląsteles kūne, vadinamąją matricą. Tai leido ląstelėms siųsti signalus viena kitai ir pradėti danties formavimosi procesą“, – aiškino Xuechen Zhang, paskutinių metų doktorantūros studentas Odontologijos, burnos ir kaukolės-veido mokslų fakultete.

Anksčiau bandymai buvo nesėkmingi, nes visi signalai buvo siunčiami vienu metu, tačiau naujoji medžiaga signalus išskiria lėtai, imituodama natūralų procesą organizme.

Dantų regeneracija palengvintų odontologinių problemų gydymą

Prasta burnos sveikata gali stipriai paveikti žmogaus gyvenimą – trukdyti valgyti, kalbėti, bendrauti, o bakterijoms patekus į kraują, sukelti širdies problemas ar infekcijas. Ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės: pagal Didžiosios Britanijos Nacionalinio klinikinio meistriškumo instituto ir Socialinės priežiūros instituto duomenis, daugiau nei pusė globos namuose gyvenančių senjorų turi dantų ėduonį, palyginti su 40 proc. vyresnių nei 75 metų žmonių, gyvenančių savarankiškai.

Šiuo metu dantų problemos dažnai sprendžiamos plombuojant ar naudojant implantus, tačiau šie metodai turi trūkumų.

„Plombos nėra geriausias sprendimas dantims taisyti. Laikui bėgant jos silpnina danties struktūrą, turi ribotą tarnavimo laiką ir gali sukelti tolesnį ėduonį ar jautrumą. Implantai reikalauja invazinės operacijos ir gero implantų bei alveolinio kaulo suderinamumo“, – teigė X. Zhang.

Pasak jo, laboratorijoje užauginti dantys natūraliai regeneruotųsi, integruotųsi į žandikaulį kaip tikri dantys, būtų stipresni, ilgaamžiškesni ir be atmetimo rizikos, siūlydami patvaresnį bei biologiškai suderinamą sprendimą nei plombos ar implantai.

Kol kas neaišku, kaip užaugintą dantį perkelti į paciento burną

Nors dantis užauginti laboratorijoje pavyko, mokslininkai dar turi įveikti iššūkį – kaip juos perkelti į paciento burną. X. Zhang pasiūlė du galimus būdus:

„Galime transplantuoti jaunas dantų ląsteles į trūkstamo danties vietą ir leisti joms augti burnoje. Arba galime suformuoti visą dantį laboratorijoje ir tada įdėti jį į paciento burną.“

Abiem atvejais procesas prasideda laboratorijoje, kur pradedamas ankstyvas danties vystymasis.