Ateityje bus nuomojami ne tik namai ir automobiliai, bet ir kapai?

Kapaviečių nuoma: Lietuvoje dar naujiena, Vokietijoje – įprasta praktika

Vokietijoje kapavietės laikomos ne amžina šeimos nuosavybe, o laikina vieta – tarsi sklypas su galiojimo terminu. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, o artimiesiems nesumokėjus už pratęsimą, kapas išvalomas, o toje pačioje vietoje palaidojamas kitas žmogus.

Tokia praktika, regis, skamba svetimai lietuviškai ausiai, bet Vokietijoje tai laikoma racionaliu pasirinkimu. Šalyje kasmet miršta beveik milijonas žmonių, o kapinių plotai – riboti. Todėl galioja aiškios taisyklės: kapavietė „nuomojama“ keliems dešimtmečiams, per kuriuos tikimasi, kad palaikai visiškai suirs. Jei norima – sutartis pratęsiama, jei ne – vieta ruošiama naujam laidojimui [1].

Lietuvoje kol kas tokia sistema nėra plačiai taikoma, tačiau pokyčiai pamažu jau matomi. „Pastebime augantį kremavimo populiarumą, o žmonės dažniau renkasi ilgaamžius, mažiau priežiūros reikalaujančius kapų sprendimus“, – sako Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.

Vilniuje jau dabar laidoti galima tik Liepynės kapinėse, o kitose vietose – tik į šeimos kapavietes. Laidojimų specialistai neslepia, kad vietos trūkumas ir senų, apleistų kapų augimas – neišvengiama realybė.

„Teisinės galimybės neprižiūrimus kapus po vadinamojo ramybės laikotarpio perduoti kitiems jau egzistuoja, tačiau Lietuvoje tam trukdo gilios kultūrinės ir religinės tradicijos“, – dienraščiui tv3.lt teigė J. Sprainaitienė.

Visgi, keičiantis požiūriui į laidotuves ir gyvenimo aplinkybes, toks „kapų nuomos“ modelis gali tapti vis aktualesnis ir mūsų šalyje.

Kiek Lietuvoje kainuoja antkapiai?

Prabangios kapavietės Lietuvoje vis dažniau pasiekia net 8 000 eurų ir daugiau, ypač kai renkamasi individualiai kuriamus paminklus su portretais, skulptūromis ar meniškais elementais. Tačiau tai – tik viršutinė riba.

Vidutiniškai paminklai kainuoja nuo 1 000 iki 3 000 eurų, o paprastesni, minimalistiniai akmenys gali kainuoti daugmaž 300–800 eurų. Kainų skirtumas toks didelis, nes į kainą įeina ne tik akmens rūšis, bet ir jo apdirbimo sudėtingumas, graviravimo detalumas, paminklo dydis bei formos įvairovė [2].

Pigiausi paminklai dažniausiai yra paprastos formos, pagaminti iš vietinio granito arba kitų akmenų, o brangesni – iš importuotų, pavyzdžiui, švediško ar itališko granito, kurių kokybė ir ilgaamžiškumas atitinka aukštesnius reikalavimus. Be to, didelę reikšmę turi papildomi elementai: graviravimas su portretais, simboliais, keliomis kalbomis, žvakidės, tvorelės ar grindinys aplink kapą. Visa tai gali kelis kartus pakelti galutinę kainą.

Svarbu nepamiršti ir paslėptų išlaidų: montavimo darbų, senų paminklų išardymo, žemės paruošimo, kapo priežiūros ar net draudimo nuo vandalizmo. Dažnai meistrai siūlo „pilnus paketus“, kuriuose visos šios paslaugos įskaičiuotos, todėl klientui paprasčiau suplanuoti biudžetą ir išvengti netikėtumų.

Odė kremavimo verslui

Ne paslaptis, kad Lietuvoje giliai įsišaknijusios laidojimo ir kapaviečių priežiūros tradicijos. Todėl tūlas lietuvis dažnai savo mirusių artimųjų pagerbimui renkasi brangiausius, arba bent jau vidutinės kainos antkapius, o ką jau kalbėti apie laidotuves, kurios dažnu atveju gali atsieiti ir dešimtimis tūkstančių eurų.

Tai sudarė puikias galimybes tame veikiančiam verslui, kuris niekada nestoja, o poreikis niekada nesibaigia. O štai modernesnėmis pažiūromis pasižymintys gyventojai vis dažniau atsigręžia į kremavimo paslaugas – ir, panašu, šis poreikis ateityje tik augs, mat žemės klodai – irgi ne begaliniai.

Šiuo metu kremavimo paslaugos sudaro nuo 50 iki 80 procentų visų laidotuvių, priklausomai nuo regiono. Vis daugiau šeimų vertina šio laidojimo būdo lankstumą – galimybę asmeniškai pritaikyti atsisveikinimo ceremoniją, skirti daugiau laiko svarbiems momentams ir išreikšti pagarbą artimajam pagal savo poreikius [3].

Augant kremavimo populiarumui, keičiasi ir visuomenės požiūris – mažėja klaidingų įsitikinimų apie šį procesą, o religinių institucijų pritarimas dar labiau skatina rinktis šį būdą. Katalikų bažnyčia ir kitos tikėjimų bendruomenės kremavimą pripažįsta kaip tinkamą kūno laidojimo formą, jei pelenai yra palaidoti oriai ir su pagarba. Tai suteikia žmonėms drąsos rinktis modernesnius atsisveikinimo būdus, nesijaučiant pažeidžiant tradicijas.

Kalbant apie kainas, kremavimo paslaugos Lietuvoje svyruoja apie 380–400 eurų už patį kremavimą su pagrindinėmis paslaugomis – dokumentų tvarkymu, karsto palydėjimu ir galimybe atsisveikinti prieš kremavimą.

Tačiau svarbu paminėti, kad pilnai atsisveikinimo ceremonijai gali prisidėti papildomos išlaidos, tokios kaip urna, palaikų laikymas, transportavimas ar papildomos šarvojimo paslaugos. Todėl galutinė kaina dažnai prilygsta tradicinių laidotuvių išlaidoms, o kremavimas tampa ne tik modernesniu, bet ir lanksčiu bei pritaikomu sprendimu.