Atliekų tvarkymo kainoms kylant kaip ant mielių, į Lietuvą žengia daniška jų tvarkymo kultūra

Vienodas ženklinimas padės išvengti chaoso

Lietuvoje atliekų rūšiavimas jau tapo įprastu, tačiau čia žmonėms įsiūtį kelia kaip ant mielių augančios atliekų tvarkymo kainos, kurių nė kiek nežaboja jokios modernios technologijos ir net į Lietuvą ateinanti daniškoji atliekų tvarkymo kultūra, leisianti ne tik įsitraukti gyventojams rūšiuojant šiukšles, bet ir palengvinsianti darbą atliekų rūšiavimo aikštelėse dirbantiems operatoriams. Kol kas dar nežinia, ar daniškas metodas bus veiksmingas, nes vis didėjančios sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą, lietuvių neskatina atidžiau rūšiuoti. Nors čia tai ir daroma, tačiau neretu atveju – neteisingai.

Pirmoji Lietuvoje daniškoji atliekų tvarkymo sistema diegiama Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aikštelėse – čia veiks 24 didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų aikštelės, kurios bus ženklinamos daniškomis piktogramomis [1].

VAATC aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovas Aurimas Uldukis įsitikinęs, kad naujos piktogramos palengvins darbą ir sutaupys laiko.

„Iki šiol į aikšteles atvykdavusius gyventojus reikėdavo kone fiziškai palydėti iki konteinerio, į kurį metamos konkrečios rūšies atliekos. Tikimasi, jog sulig informacinių ženklų ant konteinerių atsiradimu gyventojams naudotis aikštelėmis bus dar lengviau ir patogiau – atsiras vizualinė sąsaja tarp ženklo ant konteinerio ir išmesti atvežtų daiktų. Pvz., jei atvežėte sofą ar kitus baldus, metate juos į konteinerį, ant kurio pavaizduotas sofos simbolis“, – naują sistemą aiškino A. Uldukis [1].

Anot jo, aikštelė kol kas neveikia visu šimtu procentų, tad visos veikiančios sistemos kol kas išvysti nėra galimybės, mat tam reikia, kad įsitrauktų visi proceso dalyviai pradedant pakuočių gamintojais ir importuotojais ir baigiant savivaldybėmis ir gyventojais.

Visas šios sistemos principas labai paprastas – vienoda piktograma žymimos tiek pakuotės, tiek konteineris, į kurį ir keliaus panaudota pakuotė.

Brangsta atliekų tvarkymo paslaugos

Tuo tarpu lietuviai ne tik kad nėra motyvuojami rūšiuoti, bet ir yra smaugiami augančių gamybinių atliekų tvarkymo įkainių.

Štai metų pradžioje VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno RATC) pranešė apie priimtą sprendimą padvigubinti gamybinių atliekų priėmimo ir apdorojimo mokestį [2].

Informuojama, kad labiausiai brangsta atliekų, neturinčių asbesto, tvarkymas. Jei anksčiau už tokių atliekų toną reikėdavo mokėti 80 eurų (be PVM), tai dabar teks susimokėti jau visą 100 eurų ir dar PVM. Tačiau perpus mažiau brangsta atliekų, turinčių asbesto, tvarkymas. Jis didėja dešimčia eurų – nuo 100 iki 110 eurų.

Tačiau net ir toks brangimas turi savų argumentų. Pavyzdžiui, teigiama, kad tokiomis priemonėmis siekiama paskatinti įmones ne išmesti, bet perdirbti atliekas. Pavyzdžiui, kokias betono atliekas galėtų įmonės susmulkinti ir panaudoti kitur – toks yra siekis [2].

Kita vertus, su tokiais atliekų tvarkymo brangimo tempais greitai atliekas rūšiuoti galės tik pasiturintieji, mat įrengus požeminius konteinerius, šiukšlių rūšiavimas tampa brangesnis. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams atliekų tvarkymo kainos esą kils daugiau kaip trečdaliu, o kitose regiono savivaldybėse jos jau esą pakilusios [3].

Pagrindinis argumentas, kodėl reikia kelti įkainius yra tas, kad iki šiol buvusi rinkliava esą nepadengia tvarkymo išlaidų, o sparčiai brangsta ir atliekų deginimas. Štai Šiauliuose atliekų surinkimas, prognozuojama, kad per metus brangs nuo 24 iki 32 eurų, o brangiausiai moka Pakruojo gyventojai – už asmenį jiems tenka atseikėti net 36 eurus [3].

Be visa ko, brangsta ir šiukšlių išmetimas sąvartynuose, mat Seimas, prasidėjus naujiems metams, nusprendė net 5 kartus padidinti mokestį už į sąvartynus vežamas atliekas [4].

Vis daugiau rūšiuoja, bet tai daro neteisingai

Tuo tarpu šiukšlių rūšiavimo bumas neaplenkė ir Lietuvos, o tautiečiai kasmet pasižymi vis didesniu sąmoningumu šiuo klausimu. Vis daugiau gyventojų renkasi šiukšles rūšiuoti, tačiau kaip liaudies išmintis byloja, kartais „iš didelio rašto, išeinama iš krašto“, mat net ir prie gerų norų, ne visada tai yra daroma teisingai.

2020-ųjų duomenimis, visoje Lietuvoje buvo skaičiuojama per 10 tūkst. bendro naudojimo požeminių konteinerių, dar maždaug 300 tūkst. konteinerių pastatyti individualiose valdose, tad jau prieš kelis metus buvo aišku, kad prie atliekų rūšiavimo prisidėti gali absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų [5].

Nors gyventojų norai ir geri, organizacijos „Žaliasis taškas“ Atliekų tvarkymo vadovas Robertas Dauskurtas pastebėjo, kad perrūšiuojant atliekas vis dar atrandama tokių šiukšlių, kurių konteineriuose neturėtų būti. Pavyzdžiui, randama statybinių medžiagų, žaislų, maisto, batų, drabužių, nebenaudojamų elektronikos prietaisų ir kt. [5]

Tačiau, džiugu, kad šiuo klausimu tampame vis sąmoningesni ir tą parodė Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) inicijuoti tyrimai, kuriuos atlikus paaiškėjo, kad net 50 proc. apklausos dalyvių reguliariai rūšiuoja visas namuose susidarančias atliekas, kai 2019 m. tokių buvo 43 proc. [6]

Net 34 proc. tyrimo dalyvių nurodė pandemijos laikotarpiu vienkartinius plastiko maišelius panaudoję ne vieną kartą, o 21 proc. tokių maišelių atsisakė iš viso [6].