Atlyginimai auga, bet skolos irgi: daugiausiai skolinamasi buitinėms reikmėms

Karantinas pakoregavo gyventojų įpročius – daugiau skolinamasi remontui

Paskola automobiliui, būsto remontui ar skalbimo mašinai - visos šios paskolos yra lengvai pasiekiamos bet kuriam legaliai dirbančiam ir skolų neturinčiam lietuviui. Gyvenimas ne pagal galimybes itin paplitęs Lietuvoje, kuomet asmuo, uždirbantis ne itin aukštas pajamas, gali įsigyti apynaujį automobilį su lizingo pagalba, o taip pat ir pasiimti kreditą buičiai pagerinti. Bankams tai tikras aukso amžius, tačiau ar tikrai toks gyvenimas su minimaliomis santaupomis yra saugus?

Štai 2020 m. trečiąjį metų ketvirtį vidutinis lietuvio atlyginimas prieš mokesčius buvo 1454,8 Eur, o jau ketvirtąjį metų ketvirtį išaugo iki 1524,2 Eur. Tiesa, 2021 m. pirmąjį ketvirtį jis kiek sumažėjo ir siekė 1517,4 Eur, tačiau teigiamos tendencijos vis dar išlieka. [2]

Pranešama, kad „Luminor“ banke per pirmąjį šių metų pusmetį buvo išduota vartojimo paskolų už 19 mln. eurų, o tai yra kone dvigubai daugiau lyginant su praėjusių metų situacija tokiu pačiu laikotarpiu. Pranešama, kad Baltijos šalių gyventojai, lietuviai, latviai ir estai daugiausia skolinosi lėšas, skirtas remontuoti ar atnaujinti būstui bei sveikatinimo išlaidoms padengti. Taip pat išaugo ir nedidelių vasarnamių bei sodybų paklausa.

Vidutiniškai Lietuvos gyventojas skolinosi apie 6,2 tūkst. eurų, Latvijoje - apie 5,8 tūkst. eurų ir Estijoje maždaug 7 tūkst. eurų, praneša „ELTA“. „Luminor“ banko vartojimo paskolų plėtros padalinio vadovė Olga Kazanavičienė pridūrė, jog keičiasi ir bankų klientų įpročiai. Užuot leidę atostogas užsienyje, didelė dalis gyventojų esą pasirenka atostogauti savo šalyje, kas atsispindi pirkimo įpročiuose: [1] „Matome, kad auga skolinimasis vasarnamiams, sodyboms remontuoti ir įrengti, nedideliems žemės sklypams įsigyti. Vartojimo kredito suma tokiais atvejais dažniausiai sudaro apie 15-20 tūkst. EUR“, - teigė O. Kazanavičienė.

Mažiausiai skolinasi estai, lietuviams tenka garbinga antroji vieta

Banko „Citadele“ užsakymu buvo atliktas „Norstat“ tyrimas skolinimosi įpročiams nustatyti. Tyrimo rezultatai parodė, jog 78 proc. lietuvių nėra ėmę greitojo kredito. Latvijoje šie rodikliai kiek mažesni - 70 proc., o tarp Baltijos šalių pirmauja Estija - joje, pasak tyrimų, net 84 proc. gyventojų nėra skolinęsi iš greitųjų kreditų įstaigų. 12 proc. apklaustųjų nurodė, jog yra ėmę greituosius kreditus keletą kartų, bet pavyko sėkmingai grąžinti. 3 proc. apklaustųjų pripažino, jog susidūrė su sunkumais grąžinant pasiskolintas lėšas. [3]

Už mažmeninės bankininkystės paslaugas Baltijos šalyse atsakinga „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė pažymėjo, kad šalyje jau plinta atsakingo skolinimosi idėja ir auga gyventojų finansinis raštingumas. Gyventojai esą labiau pradėjo domėtis skolinimosi sąlygomis, nepuola sutikti su pirmu pasitaikiusiu pasiūlymu, o ieško palankiausio sau. Tiesa, R. Ežerskienė taip pat pabrėžė, kad pastebima tendencija, jog žmonės mieliau renkasi įprastų bankų suteikiamas vartojimo paskolas.

Atliktos apklausos metu taipogi buvo nustatyta, jog dažniausiai iš greitųjų kreditų įstaigų skolinasi 18-24 (26 proc.) ir 25-34 (27 proc.) metų amžiaus jaunimas. O greitieji kreditai Lietuvoje esą labiau domina vyrus nei moteris. [3]

Skolintis atsakingai ne visuomet išeina, gyventojus varžo pradelsti mokėjimai

Atsakingas skolinimasis nėra pati lengviausia užduotis, kai pagrindinės pajamos yra gaunamos iš vienos pagrindinės darbovietės ir asmuo yra priklausomas nuo darbdavio, kada šis išmokės darbo užmokestį. Gyvenime nutinka „force majeure“ situacijų, kurių negalime numatyti, todėl jos sukelia didžiausius nemalonumus. Viena iš situacijų - iš banko pasiskolinta nemaža suma, atėjo įmokos diena, o darbdavys delsia su atlyginimo išmokėjimu.

Dar viena situacija - nenumatyta COVID -19 pandemija ir daugelis darbuotojų yra siunčiami į prastovovas arba atleidžiami. Kaip laiku padengti įmokas? Žinoma, jei skolinotės iš banko, tuomet, tikėtina, pavyks surasti bendrą kompromisą. Visgi, net ir greitųjų kreditorių veiklą reguliuoja Lietuvos bankas, tad net ir šiose bendrovėse galima ieškoti abi puses tenkinančio konsensuso.

Todėl rekomenduojama prieš skolinantis gerai apgalvoti, ar nutikus nenumatytiems atvejams bus iš ko grąžinti skolą. Arba jeigu skolinimasis yra neišvengiamas - pasirinkti tokio dydžio sumą, kurią galėsite padengti net ir netekus pagrindinių pajamų.

Metų pradžioje „Creditinfo Lietuva“ pateikė duomenis, jog 2020 metais Lietuvos gyventojų skolos pasiekė kone 393 mln. eurų, o įsiskolinusių asmenų fiksuota net 163 tūkst. Anot bendrovės teisininkės Dovilės Krikščiukaitės, aikčioti pamačius šiuos skaičius nereiktų, mat gyventojų įsiskolinimai tikslingai mažėja jau nuo 2015 metų, o tai lemti galėjo ne pirmo būtinumo prekių atsisakymas: [4]

Galbūt persiskirstė savo išlaidas ir galbūt mažiau išlaidų turėjo kažkokioms pramogoms ar ne pirmo būtinumo prekėms, dėl to galėjo daugiau skirti įsiskolinimams padengti arba apskritai, kad neatsirastų naujų įsiskolinimų, - svarstė D. Krikščiukaitė.