Atnaujinta Rusijos branduolinė doktrina: štai dėl ko Maskva smogtų branduoliniu ginklu

Maskva sureagavo J. Bideno sprendimą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino valstybės politikos pagrindus branduolinio atgrasymo srityje. Apie branduolinės doktrinos pokyčius jis paskelbė dar vasarą. Jo dekretas buvo paskelbtas pasirodžius pranešimams, kad JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) leido Ukrainai smogti amerikiečių raketomis gilyn į Rusijos teritoriją. V. Putinas sprendimo, kurio Vašingtonas oficialiai nepatvirtino, dar nekomentavo. Tačiau jis pasirašė dekretą dėl branduolinės doktrinos. Dokumentas buvo paviešintas lapkričio 19 d. [1]

V. Putinas branduolinio atgrasymo doktriną, papildė galimybe reaguoti į „bet kurios nebranduolinės valstybės agresiją, joje dalyvaujant ar remiant branduolinei valstybei“. Pasirašydamas dokumentą jis dar kartą patvirtino principą, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą reaguodama į agresiją prieš save ar Baltarusiją, net jei ir bus naudojami įprastiniai ginklai, tačiau tai kels grėsmę suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Kremlius jau pareiškė, kad Ukrainai panaudojus Vakarų nebranduolines raketas prieš Rusiją pagal naująją doktriną, gali būti sulaukta branduolinio atsako.

Bet kurios valstybės agresija iš karinės koalicijos prieš Rusiją ar jos sąjungininkus laikoma visos koalicijos agresija, cituoja dokumentą„Interfax“.

Branduolinėje doktrinoje pateikiamas sąrašas priežasčių, dėl kurių Rusija gali smogti branduoliniu ginklu

V. Putino patvirtinti valstybės politikos principai taip pat sako, kad nebranduolinės valstybės agresija prieš Rusiją, dalyvaujant ar remiant branduolinei valstybei, laikoma jų bendra ataka. [2]

Branduolinis atgrasymas bus naudojamas, kai potencialus priešas dislokuos oro gynybos sistemas, vidutinio nuotolio ir trumpesnio nuotolio raketas, didelio tikslumo nebranduolinius ginklus ir atakos dronus, sakoma dokumente.

Didelio masto karinių pratybų planavimas ir vykdymas netoli Rusijos sienų, kai tai daro potencialus priešas, vadinamas dar viena grėsme, prieš kurią vykdomas branduolinis atgrasymas. [3]

Esamų karinių koalicijų, priartinančių infrastruktūrą prie Rusijos, kūrimas ar plėtra taip pat bus laikoma grėsme, prieš kurią taikomas branduolinis atgrasymas. Kartu dokumente sakoma, kad Rusija svarsto galimybę panaudoti branduolinį ginklą kaip kraštutinę ir priverstinę priemonę. [4]

Apie pokyčius kalbėta seniai

Šių metų liepos 7 dieną, kalbėdamas Sankt Peterburgo ekonomikos forume, V. Putinas neatmetė galimybės keisti branduolinę doktriną, kartu pareikšdamas išlygą, kad dabar nereikia „net galvoti“ apie branduolinių ginklų naudojimą.

Rugsėjo 25 dieną V. Putinas kalbėjo apie planuojamus pakeitimus. Jis sakė, kad Rusija plečia atsakomojo smūgio pagrindų sąrašą. „Kritinė grėsmė“ Rusijos suverenitetui ir įprastiniams ginklams būtų branduolinio atsako pagrindas, tuo metu pareiškė V. Putinas.

Rusija pasilieka teisę naudoti branduolinį ginklą agresijoje, įskaitant atvejus, kai priešas, naudodamas įprastinius ginklus, sukuria „kritinę grėsmę“, nurodė jis.

Atnaujintoje dokumento versijoje jis pasiūlė bet kurios nebranduolinės valstybės agresiją prieš Rusiją „dalyvaujant ar remiant branduolinei valstybei“ laikyti jų bendra ataka.

Dieną prieš tai tapo žinoma, kad JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) panaikino ATACMS balistinių taktinių raketų smūgių Rusijos teritorijoje draudimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau seniai prašė leidimo vakarietiškais ginklais smogti taikiniams giliai Rusijoje. [5]

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad Ukrainai panaudojus Vakarų nebranduolines raketas prieš Rusiją pagal naująją doktriną, gali būti pasiektas branduolinis atsakas. Pasak jo, Rusijos kariuomenė stebi situaciją po pranešimų apie Kijevo ketinimą panaudoti ilgojo nuotolio ATACMS raketas, rašo „Kommersant“.

„Kodėl reikėjo naujos branduolinės doktrinos? Reikėjo mūsų pagrindus priderinti prie esamos situacijos, – pabrėžė jis. – Atnaujinti branduolinio atgrasymo pagrindai buvo paskelbti laiku.“

Branduolinės pasaulio valstybės

Branduolinio ginklo valstybės – šalys pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (1968 metais) ir pagal ją pripažintos branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis. Šios šalys yra – JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija. Visos kitos šalys, pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, įsipareigojo branduolinę energiją naudoti tik taikiems tikslams. Valstybės, turinčios branduolinį ginklą, tačiau sutarties nepasirašę, nėra laikomos branduolinio ginklo valstybėmis. [6]

Po Antrojo pasaulinio karo branduolinės bombos apie du tūkstančius kartų naudotos tik bandymams ir galios demonstravimui septyniose šalyse (JAV, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija ir Pakistanas). Be šių valstybių branduolinį ginklą turbūt turi Izraelis, kuris niekada oficialiai to nepripažino, nors ir turi išvystytą branduolinę programą ir greičiausiai turi sukaupęs 100–200 branduolinių galvučių arsenalą. Apie tai, kad turi branduolinį ginklą yra paskelbusi ir Šiaurės Korėja, kuri 2006 m. spalio 9 d. paskelbė įvykdžiusi sėkmingą branduolinio ginklo bandymą. Šiuo metu keletas valstybių kaltina Iraną kuriant branduolinį ginklą, nors Iranas oficialiai teigia, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams.

Anksčiau branduolinių bombų turėjo Pietų Afrika, vėliau jų atsisakė. Kazachstanas, Baltarusija ir Ukraina turėjo branduolinių bombų, nes žlugus TSRS jos liko šių šalių teritorijose, vėliau jos buvo atiduotos Rusijai. Branduolinio ginklo atsisakiusioms posovietinėms šalims Budapešto memorandumu buvo suteiktos saugumo garantijos. Branduolinį ginklą taip pat bandė kurti Argentina (Huemulo projektas).

Branduolines programas, siekdamos įsigyti branduolinių bombų, vykdė, bet vėliau atsisakė dar kelios valstybės. Esama įtarimų, kad kelios valstybės branduolines programas gali vykdyti ir dabar, ir tokie įtarimai stipresnėms valstybėms neretai tampa pretekstu taikyti įtariamoms šalims sankcijas ar net jas pulti (Irako karas).