Vienas įrašas.549 587akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Atostogaujate? Šie ženklai vagims išduoda, kad namuose nieko nėra

•Karas•Pranešimas spaudai
1 šaltiniai
Komentuoti (0)

Atostogų nuotraukos gali kainuoti brangiai: vagys stebi ne tik namus, bet ir socialinius tinklus

Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, tūkstančiai gyventojų ilgesniam laikui palieka savo namus. Vieni vyksta prie jūros Lietuvoje, kiti renkasi poilsį užsienio kurortuose. Tačiau specialistai perspėja, kad būtent šiuo laikotarpiu padidėja vagysčių rizika, o prie to neretai prisideda ir patys gyventojai.

Socialiniuose tinkluose realiu laiku skelbiamos nuotraukos iš oro uostų, viešbučių ar paplūdimių gali tapti aiškiu ženklu, kad namuose šiuo metu nieko nėra. Tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis gyventojų atostogų akimirkomis viešai dalijasi dar būdami išvykę [1].

Nors daugeliui tai atrodo nekaltas įprotis, tokia informacija gali pasiekti ne tik draugus ar artimuosius. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja kelionių įspūdžiais dalintis jau sugrįžus arba bent jau pasirūpinti privatumo nustatymais ir riboti auditoriją, kuri gali matyti skelbiamą turinį.

stebėjimo kameros
Keldami atostogų nuotraukas į socialinius tinklus gyventojai net nesusimąsto, kad gali tapti vagių taikiniu. Scott Webb/ Unsplash.com nuotrauka

Ne tik socialiniai tinklai išduoda, kad šeimininkų nėra

Potencialūs vagys dažnai ieško ne tik prasčiau apsaugotų būstų, bet ir ženklų, leidžiančių suprasti, kada juose nėra gyventojų. Specialistų teigimu, įsilaužimai retai būna visiškai atsitiktiniai – prieš tai dažnai stebima aplinka ir vertinama situacija.

Apie ilgą šeimininkų nebuvimą gali signalizuoti pilnėjanti pašto dėžutė, vakare neįsijungiančios šviesos, nuolat užtrauktos žaliuzės ar apleistai atrodantis kiemas. Tokios detalės leidžia suprasti, kad būstas kurį laiką likęs be priežiūros.

Dažniausiai nusikaltėlių dėmesio sulaukia individualūs gyvenamieji namai. Juose neretai laikomi ne tik vertingi daiktai viduje, bet ir lauke paliekamas turtas – dviračiai, elektriniai paspirtukai, sodo technika, kepsninės ar lauko baldai. Šiltuoju metų laiku šie daiktai tampa vienu dažniausių vagių taikinių.

Keli paprasti veiksmai gali gerokai sumažinti riziką

Ekspertai pabrėžia, kad prieš išvykstant verta pasirūpinti ne tik kelionės planu, bet ir namų saugumu. Viena efektyviausių priemonių – sudaryti įspūdį, kad būste vis dar gyvenama. Tam gali padėti laikmačiais valdomas apšvietimas, periodiškai pakeliamos žaliuzės ar net kieme pastatytas automobilis.

Taip pat rekomenduojama paprašyti kaimynų ar artimųjų retkarčiais užsukti į namus, surinkti paštą, apeiti teritoriją ir atkreipti dėmesį į įtartinus požymius. Budri kaimynystė vis dar laikoma viena veiksmingiausių priemonių, padedančių užkirsti kelią nusikaltimams.

Papildomą apsaugą gali suteikti signalizacijos, vaizdo stebėjimo kameros, judesio davikliai ar išmanūs langų ir durų jutikliai, siunčiantys pranešimus į telefoną. Specialistai taip pat pataria vertingus daiktus laikyti užrakintose patalpose ir nepalikti jų lengvai pasiekiamose vietose.

Vasaros poilsis turėtų būti skirtas atsipalaidavimui, todėl prieš išvykstant verta skirti kelias papildomas minutes namų saugumui. Kartais būtent paprasčiausios priemonės padeda išvengti nuostolių, kurie gali apkartinti visą atostogų sezoną.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.