Darbdavys liepė nutraukti atostogas? Teisininkė paaiškino, kada galite tiesiog pasakyti „ne“

Atostogos skirtos poilsiui, o ne nuolatiniam pasiekiamumui

Vasara – atostogų metas, tačiau daugeliui darbuotojų poilsį vis dar temdo darbo skambučiai, elektroniniai laiškai ir žinutės su prašymais „tik trumpam prisijungti“. Dar dažniau pasitaiko situacijų, kai darbuotojas sulaukia netikėto pranešimo, jog jo atostogos nutraukiamos ir po kelių dienų jis privalo grįžti į darbą. Ar darbdavys iš tiesų turi tokią teisę? Ar darbuotojas privalo atsiliepti į skambučius ir vykdyti užduotis poilsio metu?

Teisininkė Raimonda Joskaudienė aiškina, kad daugeliu atvejų atsakymas yra ne – kasmetinės atostogos nėra nei budėjimo režimas, nei laikotarpis, kai darbuotojas privalo būti nuolat pasiekiamas darbdaviui. Pasak jos, Lietuvos darbo teisė aiškiai numato, jog atostogos yra skirtos ne darbui, o visaverčiam poilsiui ir darbingumo atkūrimui [1].

R. Joskaudienė pabrėžia, kad praktikoje vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai darbdaviai tikisi, jog darbuotojas atostogų metu atsakinės į elektroninius laiškus, konsultuos kolegas, dalyvaus nuotoliniuose susitikimuose ar net skubiai grįš į darbą. Tačiau, anot teisininkės, toks požiūris prieštarauja pačiai kasmetinių atostogų esmei.

🧐🌞ATOSTOGOS NĖRA... - Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė | Facebook

Darbo kodeksas aiškiai gina darbuotojo teisę į poilsį

Kaip sako R. Joskaudienė, Darbo kodekso 126 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad kasmetinės atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir susigrąžinti darbingumą. Tai reiškia, kad žmogus turi teisę ne tik fiziškai nebūti darbo vietoje, bet ir realiai atsitraukti nuo darbinių pareigų bei atsakomybės.

Teisininkė atkreipia dėmesį, jog neretai darbuotojai klaidingai mano, kad privalo atsakyti į kiekvieną darbdavio skambutį ar žinutę vien todėl, kad bijo galimų neigiamų pasekmių. Vis dėlto, kaip pabrėžia ji, Valstybinė darbo inspekcija yra ne kartą išaiškinusi, kad kasmetinių atostogų metu darbuotojas neprivalo reaguoti į darbdavio pranešimus ar vykdyti jo nurodymų.

Pasak teisininkės, būtina atskirti paprastą organizacinį klausimą nuo realaus darbo. Viena situacija, kai kolega pasiteirauja, kur padėta konkreti byla ar dokumentas, ir visai kas kita, kai darbuotojo prašoma rengti atsakymus klientams, tikrinti dokumentus, dalyvauti susitikimuose ar vykdyti kitus darbinius pavedimus.

Kada atostogos tampa darbu?

R. Joskaudienė primena, kad Darbo kodeksas aiškiai atriboja darbo laiką nuo poilsio laiko. Jei darbuotojas atostogų metu rengia dokumentus, atsakinėja klientams, koordinuoja darbus, priima sprendimus ar nuolat sprendžia darbinius klausimus, kyla pagrįstas klausimas, ar jis apskritai ilsisi.

Anot jos, vienkartinis trumpas atsakymas kolegai nebūtinai reiškia, kad darbuotojo teisė į poilsį buvo pažeista. Tačiau jeigu žmogus kasdien įtraukiamas į darbinius procesus, privalo būti pasiekiamas telefonu ar elektroniniu paštu, jungtis prie nuotolinių susitikimų ar vykdyti vadovo pavedimus, tokios atostogos jau sunkiai gali būti laikomos visaverčiu poilsiu.

Pasak R. Joskaudienės, teismų praktikoje taip pat vertinama ne vien formali aplinkybė, kad darbuotojui buvo suteiktos atostogos, bet ir tai, ar jis realiai galėjo ilsėtis. Kitaip tariant, svarbu ne tik tai, kas parašyta dokumentuose, bet ir tai, kaip situacija klostėsi iš tikrųjų.

Atšaukti iš atostogų galima tik darbuotojui sutikus

Ne mažiau aktualus klausimas – ar darbdavys gali vienašališkai nutraukti jau prasidėjusias atostogas. Kaip sako Raimonda Joskaudienė, darbdavys gali kreiptis į darbuotoją, paaiškinti susidariusią situaciją ir paprašyti grįžti į darbą anksčiau, tačiau vienašališkai atšaukti atostogų jis paprastai negali.

„VDI yra nurodžiusi, kad Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kurių pagrindu darbdavys galėtų vienašališkai atšaukti ar panaikinti sprendimą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Iškilus būtinumui, darbdavys turėtų tartis su atostogaujančiu darbuotoju dėl jo grįžimo į darbą anksčiau, o tai galima tik darbuotojui sutinkant, turint jo rašytinį sutikimą“, – nurodė R. Joskaudienė.

Pasak teisininkės, esminis kriterijus tokiose situacijose yra darbuotojo sutikimas. Ne tylėjimas, ne spaudimas ir ne darbdavio nurodymas, o aiškiai išreikšta darbuotojo valia.

Ji taip pat rekomenduoja darbuotojams, susidūrusiems su nuolatiniu spaudimu dirbti atostogų metu arba grasinimais dėl atsisakymo grįžti į darbą, išsaugoti visus galimus įrodymus – elektroninius laiškus, žinutes, skambučių išklotines ar kitus pavedimus. Kilus ginčui, šie duomenys gali būti svarbūs nagrinėjant situaciją Darbo ginčų komisijoje ar konsultuojantis su darbo teisės specialistais.

„Atostogos yra ne darbdavio malonė. Tai įstatymu saugoma darbuotojo teisė į poilsį.“ – pridūrė ekspertė.