Audros padariniai: daugiau nei 50 proc. klientų elektra atkurta, bet sutriko oro stebėjimo sistema

Elektros tiekimas atkurtas daugiau nei pusei klientų

Šeštadienį Lietuvą talžiusi audra paliko ryškų pėdsaką elektros tinkle – vienu metu be elektros buvo likę net 268 tūkst. vartotojų. Nors didžiąją dalį gedimų jau pavyko pašalinti, tūkstančiai gyventojų vis dar laukia, kada jų namuose vėl įsižiebs šviesa.

ESO vadovo Renaldo Radvilos teigimu, per sekmadienį ir pirmadienio pirmąją dienos dalį elektros tiekimas buvo atkurtas daugiau nei pusei nuo audros nukentėjusių klientų [1].

„Šiandieną, valandos senumo duomenimis, mes turime 120 tūkst. klientų, kurie vis dar yra be elektros energijos. Per sekmadienį ir (pirmadienio – ELTA) pirmą dienos pusę pavyko atstatyti tiekimą daugiau negu 50 proc. klientų“, – akcentavo jis.

Naujausi bendrovės duomenys rodo, kad vėliau be elektros likusių klientų skaičius sumažėjo iki maždaug 100 tūkst. Daugiausia jų – Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.

Gedimus šalina šimtai brigadų, numatytos ir kompensacijos

Elektros tinklo atkūrimo darbams visoje Lietuvoje sutelkta daugiau nei 320 brigadų, o į visą gedimų šalinimo procesą įsitraukė daugiau kaip tūkstantis žmonių. Specialistai atstato pažeistas atramas, jungia nutrūkusius laidus, tikrina elektros linijas ir lokalizuoja pavojingas vietas [2].

ESO taip pat bendradarbiauja su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos geležinkeliais ir savivaldybėmis. Elektros linijų apžiūrai pasitelkiami sraigtasparniai, o prie darbų prisideda ir kitų institucijų specialistai.

Gyventojams, kuriems dėl audros elektros tiekimas nebus atkurtas ilgiau nei per 72 valandas, numatytos kompensacijos.

„Kompensacijos yra numatytos. Pats procesas yra toks, kad nustatoma, jog įvyko audra ir po 72 valandų yra numatytas kompensavimas iš ESO pusės. (…) Visą kompensaciją apskaičiuos ESO ir išmokės į kliento sąskaitą“, – pabrėžė R. Radvila.

Audra sutrikdė ir oro stebėjimo sistemą

Stichijos padariniai palietė ne tik elektros tinklus. Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, pagrindinė „Oro navigacijos“ oro stebėjimo sistema vis dar neveikia, nes dalis jos įrangos įrengta privačiuose bokštuose, kuriuose nutrūko elektros tiekimas [3].

„Iki pat šio momento neveikia „Oro navigacijos“ oro stebėjimo sistema. Ji yra sudiegta ant privačių bokštų, o ten nėra elektros tiekimo. Tiesa, „Oro navigacijoje“ sistema yra dubliuojama ir tripliuojama, tad dabar veikia antrinė sistema“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė J. Taminskas.

Ministras teigė, kad situacija išryškino ir platesnę infrastruktūros atsparumo problemą – dalis operatorių, jo vertinimu, nebuvo tinkamai pasirengę ilgesniems elektros tiekimo sutrikimams.

„Operatoriai neužtikrino, kad būtų nepertraukiamas tiekimas mažiausiai porai parų, kuomet nutrūksta elektros energijos tiekimas iš tinklo, kas šiuo atveju ir atsitiko“, – sakė ministras.

„Oro navigacijai“ pavesta tartis su Lietuvos radijo ir televizijos centru dėl galimybės dalį įrangos perkelti į bokštus, kuriuose veikia nepriklausomi energijos šaltiniai.

Lietuvos oro uostai veikė įprastai

Visgi, nors audra paveikė dalį šalies infrastruktūros, Lietuvos oro uostų veikla savaitgalį nesutriko. Bendrovės teigimu, skrydžių operacijos šalies oro uostuose vyko įprastai, o audros padariniai esminių veiklos trikdžių nesukėlė. Sudėtingesnės oro sąlygos labiau paveikė kaimyninę Latviją – dalį Rygoje turėjusių leistis orlaivių teko nukreipti į Lietuvą [4].

Iš viso septyni į Rygos oro uostą skridę lėktuvai buvo nukreipti į Lietuvos oro uostus: penki jų nusileido Vilniuje, dar du – Kaune. Taigi, nepaisant stiprios audros ir kitose šalies infrastruktūros srityse kilusių sutrikimų, Lietuvos oro uostai išlaikė įprastą veiklą ir galėjo papildomai priimti dėl nepalankių oro sąlygų nukreiptus skrydžius.