Audros padariniai skaičiuojami iki šiol: nukentėjo Dzūkija, Lenkijoje – įspūdingo dydžio kruša

Ugniagesiai šalino dešimtis nuvirtusių medžių, dalis gyventojų liko be elektros

Ketvirtadienio vakarą per Lietuvą praūžusi audra pridarė nemažai rūpesčių tiek gyventojams, tiek specialiosioms tarnyboms. Stiprūs vėjo gūsiai vertė medžius, apgadino pastatus, o ugniagesiams gelbėtojams teko visą naktį skubėti į iškvietimus įvairiose šalies vietose.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per parą ugniagesiai dėl nuvirtusių medžių buvo iškviesti 49 kartus. Daugiausia tokių iškvietimų – net 25 – registruota Alytaus apskrityje, kuri tapo labiausiai nuo audros nukentėjusiu regionu [1].

Pasak Situacijų koordinavimo skyriaus vyresniojo specialisto Sauliaus Raščevskio, kai kurie iškvietimai buvo itin sudėtingi. Varėnos rajone vienos operacijos metu gelbėtojams teko pašalinti apie 50 nuvirtusių medžių, o Lazdijų rajone – dar 25. Didžioji dalis jų buvo užvirtę ant važiuojamosios kelio dalies ir trukdė eismui.

Audra apgadino ne tik kelius – užfiksuoti trys atvejai, kai medžiai užvirto ant automobilių, vienas medis apgadino pastatą. Dar keturis kartus ugniagesiai buvo kviečiami šalinti medžių nuo elektros laidų, o Šalčininkų rajone medis nukrito ant dviejų aukštų daugiabučio namo stogo. Nepaisant gausybės incidentų, žmonės per audrą nenukentėjo.

Labiausiai nukentėjo Dzūkija, tačiau savaitgalį sinoptikai žada ramesnius orus

Didžiausią smūgį audra sudavė Varėnos ir Lazdijų rajonams, mat čia ne tik virto medžiai, bet ir buvo plėšomi pastatų stogai, o dalis gyventojų ilgam liko be elektros energijos. Elektros skirstymo operatoriaus ESO duomenimis, penktadienio rytą vis dar buvo fiksuojami 62 elektros tinklo gedimai. Dėl jų elektros tiekimas buvo sutrikęs 2143 klientams, o avarinės tarnybos tęsė gedimų šalinimo darbus.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis orai po truputį stabilizuosis, nors vietomis trumpalaikio lietaus dar sulauksime. Penktadienį daugiausia vakariniuose šalies rajonuose numatomi trumpi krituliai, pūs vakarų ir šiaurės vakarų vėjas, o oro temperatūra pakils iki 21–26 laipsnių šilumos.

Šeštadienį lietaus tikimybė išliks nedidelė – trumpai palyti gali tik kai kuriose vietovėse. Naktį temperatūra svyruos nuo 9 iki 14 laipsnių, pajūryje bus šilčiau – iki 17 laipsnių, o dieną oras sušils iki 19–24 laipsnių.

Sekmadienį kritulių tikimybė dar labiau sumažės. Vietomis ryte gali tvyroti rūkas, tačiau dieną numatomi sausesni ir šiltesni orai – termometrų stulpeliai kils iki 22–27 laipsnių, tad po audringos savaitės pabaigos gyventojai galės tikėtis gerokai ramesnio savaitgalio.

Milžiniška kruša Lenkijoje talžė namų stogus ir automobilius

Tačiau audros ketvirtadienį talžė ir kaimyninę Lenkiją. Varmijos Mozūrų vaivadijoje siautusi stichija atnešė itin didelę krušą – kai kurių ledėkų skersmuo siekė net 7 centimetrus ir buvo prilyginamas teniso kamuoliuko dydžiui [2].

Galingiausiai audra smogė Lubomino ir Ornetos apylinkėms, taip pat Bienievo, Opinės ir Karbovo vietovėms. Socialiniuose tinkluose netruko pasirodyti gyventojų nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti milžiniški ledėkai bei jų padaryta žala.

Pirminiais duomenimis, audra apgadino mažiausiai 10–15 gyvenamųjų ir ūkinių pastatų. Vietos ugniagesių atstovai teigė, kad važiuojant per nukentėjusias vietoves buvo matyti daugybė pažeistų čerpėmis ir šiferiu dengtų stogų, o gyventojai pranešė ir apie krušos apgadintus automobilius bei išdaužytus langus.

Po audros į pagalbą gyventojams skubėjo ugniagesiai ir savanorių komandos – jie keitė pažeistas stogo dangas, dengė pastatus apsauginiais tentais ir šalino kitus stichijos padarinius. Be krušos, regione fiksuoti ir stipraus vėjo padariniai – ant kelių virto medžiai, todėl gelbėtojams teko rūpintis ir eismo saugumu.

Daugiau nei pusė lietuvių baiminasi audrų padarinių

Visgi naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai labiausiai nerimauja dėl audrų padarinių ir galimų finansinių nuostolių. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog 53 proc. šalies gyventojų baiminasi, kad stiprūs vėjai, liūtys, žaibo išlydžiai ar kitos stichijos anksčiau ar vėliau gali apgadinti jų turtą.

Draudikų teigimu, toks nerimas yra pagrįstas – vien po praėjusio savaitgalio audros preliminariai užfiksuota daugiau kaip 700 tūkst. eurų nuostolių, o dėl žalos jau kreipėsi beveik 500 klientų.

Didžiausia rizika tenka individualių namų savininkams, kuriems tenka apie du trečdaliai visų gamtos stichijų sukeltų žalų. Specialistai ragina nelaukti kitos audros – reguliariai prižiūrėti stogą, lietaus nuvedimo sistemas, prieš perkūniją atjungti jautrią buitinę techniką, o nelaimės atveju kuo greičiau užfiksuoti padarytą žalą ir imtis priemonių, kad ji neplistų.

Tuo metu Bendrasis pagalbos centras praneša, kad audringas savaitgalis tapo vienu intensyviausių šią vasarą – per tris dienas numeriu 112 sulaukta beveik 19 tūkst. skambučių, o ugniagesiams perduotų pranešimų skaičius išaugo beveik tris kartus.