Augančių kainų spaudimą jaučia jau pusė lietuvių

Europos vartotojų finansinio užtikrintumo rodikliai pasiekė naujas žemumas ir yra prastesni nei Covid-19 pandemijos pradžioje. Tai atskleidžia Europoje pirmaujančios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta naujausia kasmetinio „European Consumer Payment Report“ tyrimo ataskaita. Ne išimtis ir lietuviai, kurių 47 proc. teigė, kad kainų augimas neigiamai paveikė jų finansus, šis rodiklis yra šiek tiek didesnis nei Europoje (45 proc.). Dar penktadalis (19 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad infliacija jų finansinę padėtį pablogins jau artimiausiu metu.

Daugiau nei pusė (54 proc.) lietuvių mano, kad jų finansinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei prieš metus. Tai rodo, kad infliacija, energetikos krizė, geopolitinės įtampos ir bendras ekonominis neapibrėžtumas palietė daugelį gyventojų. Visgi lyginant su kitomis Baltijos šalimis, lietuviai iššūkius, regis, kol kas atlaiko geriausiai. Latvijoje savo finansinę padėtį, lyginant su 2021 metais, prasčiau vertina 63 proc. gyventojų, o Estijoje – 61 proc.

„Metinė infliacija Lietuvoje šiemet viršijo 20 proc., tad nenuostabu, kad gyventojai jaučia finansinį spaudimą. Prie jo prisideda ir tai, kad didžioji dauguma lietuvių turimų paskolų yra su kintančiomis palūkanomis, tad gyventojų išlaidas didina ir Europos centrinio banko keliamos palūkanų normos. Taigi nėra ko stebėtis, kad vartotojų lūkesčiai prastėja, o dažnas imasi taupymo priemonių. Tyrimo duomenimis, 47 proc. lietuvių pradėjo daugiau taupyti tam, kad susikurtų finansinį rezervą“, – pažymi bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Visgi taupymas, I. Valeikos teigimu, yra tik viena iš priemonių siekiant užsitikrinti finansinį stabilumą. Ne ką mažiau svarbu ir finansinė drausmė bei atsakingas išlaidų valdymas, kuris leidžia laiku apmokėti sąskaitas ir neįklimpti į skolas. Tačiau daliai gyventojų tai daryti yra sunku, nes, kaip pripažįsta 28 proc. lietuvių, jie neturi pakankamo finansinio išsilavinimo, leidžiančio efektyviau valdyti savo kasdienius finansus. Anot I. Valeikos, tai yra rimta problema, nes 80 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad aukšta infliacija laikysis dar bent metus.

„European Consumer PaymentReport“ ataskaitos duomenys rodo, kad per paskutinius 12 mėnesių bent vienos sąskaitos laiku neapmokėjo beveik penktadalis (17 proc.) lietuvių. 22 proc. vartotojų mano, kad siekiant padengti būtiniausius kaštus per artimiausius metus jiems bent kartą teks praleisti mažesnio prioriteto sąskaitų apmokėjimą. Daugiau nei trečdalis gyventojų pritrūksiantys pinigų bent vienai sąskaitai už energiją.

Visgi, vertinant platesniame kontekste, Lietuvos vartotojai finansiniams iššūkiams atrodo pasirengę geriau nei vidutiniškai europiečiai. Lietuvoje mažiau gyventojų (63 proc.) nei kitose Baltijos valstybėse (Latvijoje ir Estijoje – po 77 proc.) ir vidutiniškai Europoje (68 proc.) teigė, kad jų sąskaitos didėja greičiau negu pajamos. Be to, virš 30 proc. lietuvių teigė, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems lieka ne mažiau kaip pusė pajamų. Vidutiniškai Europoje ši dalis yra gerokai mažesnė ir siekia tik 15 proc.