Auka gali tapti bet kas: beveik pusė lietuvių susidūrė su finansiniu sukčiavimu

Vilniuje vyko tarptautinis seminaras, kuriame aptariamas kovos su finansiniu sukčiavimu planas. Renginys siejamas su paskutiniu projekto etapu, skirtu skaitmeniniam finansiniam raštingumui Lietuvoje ir Latvijoje stiprinti.

Vilniuje susirinkę ekspertai ieškojo sprendimų, kaip stabdyti augantį finansinį sukčiavimą

Seminare dalyvauja finansų rinkos dalyviai, akademinės bendruomenės atstovai, Suomijos ekspertai ir Europos Komisijos, EBPO, Lietuvos banko bei Latvijas Banka atstovai. Organizatoriai nurodo, kad tikslas yra paversti tyrimų įžvalgas konkrečiais veiksmais ir paskatinti viešojo sektoriaus institucijas, finansų įstaigas bei tarptautinius ekspertus bendradarbiauti. Renginyje pristatytos pirminės projekto išvados, parengtos pagal reprezentatyvią suaugusių Lietuvos gyventojų apklausą. Jose nurodoma, kad bent vienos rūšies finansinę apgaulę ar sukčiavimą per paskutiniuosius dvejus metus patyrė ne mažiau kaip 44 proc. suaugusių gyventojų, o daugiau kaip pusė jų patyrė finansinių nuostolių. Dažniausiai minimi atvejai yra apgaulė perkant prekes, su investicijomis susijęs sukčiavimas ir duomenų viliojimas. Daugiau kaip trečdalis nukentėjusių ir pinigų praradusių gyventojų apie incidentą nepranešė, dažnai dėl įsitikinimo, kad pranešimas nieko nepakeistų.

Tyrimas atskleidė realų mastą: su sukčiavimu susidūrė beveik pusė gyventojų

Projekto išvados paneigia stereotipą, kad nuo sukčiavimo daugiausia nukenčia tik tam tikrų grupių gyventojai. Dalis suaugusiųjų pripažįsta, kad auka gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo asmeninių savybių. Skaitmeninių paslaugų naudojimas, projekto rengėjų vertinimu, didina tikimybę tapti sukčiavimo auka. Dėl to finansų srities skaitmenizaciją jie sieja ne vien su žiniomis, bet ir su elgesio atsparumu.

Specialistai įspėja, kad sukčiavimo auka gali tapti kiekvienas, nepriklausomai nuo patirties

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė pažymi: „Finansinį sukčiavimą lemia tiek technologijos, tiek žmogaus elgsena - tai dvi tos pačios problemos pusės ir šią problemą reikia spręsti kompleksiškai. Duomenys aiškiai rodo, kad auka gali tapti bet kas, vadinasi, nuo reagavimo turime pereiti prie prevencijos - stiprinti gyventojų gebėjimą atpažinti riziką ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis ir rinkos dalyviais kuriant sprendimus, kuriais sukčiavimas būtų sustabdytas prieš jam pasireiškiant“. EBPO vyresnioji politikos analitikė Chiara Monticone pabrėžia: „Mums yra garbė dalyvauti šiame svarbiame projekte, kurio patikima duomenų bazė sukaupta remiantis tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu tyrimu, įskaitant reprezentatyvią suaugusių gyventojų apklausą ir nuodugnią nukentėjusių asmenų įžvalgų analizę. Tai padės parengti konkrečius, duomenimis pagrįstus pasiūlymus, kokiomis priemonėmis stiprinti vartotojų atsparumą sukčiavimui ir gerinti finansinių sprendimų priėmimą“. Europos Komisijos reformų ir investicijų darbo grupės (SG REFORM) skyriaus vadovas Heinrich Wollny pabrėžė šio projekto svarbą: „Šis ES finansuojamas projektas yra dalis pavyzdinės iniciatyvos, susijusios su svarbiausiais ES prioritetais, būtent finansiniu raštingumu, santaupų ir investicijų sąjunga ir skaitmenine pertvarka. Finansų skaitmenizacija atveria galimybių ir skatina augimą. Tačiau tam reikia, kad žmonės suprastų šias galimybes, kaip saugiai jomis naudotis ir kaip išvengti sukčiavimo bei apgaulės, - kad gyventojai ir namų ūkiai galėtų didinti savo finansinį atsparumą ir mažinti pernelyg didelio įsiskolinimo riziką. Europos Komisija taip pat labai palankiai vertina Latvijos ir Lietuvos pasirinktą šio projekto įgyvendinimo bendradarbiaujant ir mokantis vieniems iš kitų būdą, taip pat tai, kad buvo pasikviesti Suomijos ekspertai ir pasinaudota ES parama skaitmeniniam finansiniam raštingumui stiprinti“.

Po seminaro Vilniuje planuojami konkretūs veiksmai, kaip stiprinti gyventojų apsaugą

Projektą techninės paramos priemonės lėšomis finansuoja Europos Sąjunga, o įgyvendina EBPO bendradarbiaudama su Europos Komisija, Lietuvos banku ir Latvijas Banka. Įgyvendinant paskutinį etapą darbas bus tęsiamas remiantis tyrimo išvadomis ir toliau planuojant konkrečią politiką bei rinkos veiksmus. Įžvalgos iš Vilniuje vykstančio tarptautinio seminaro taps pagrindu tolesnėms projekto priemonėms ir praktiniam, duomenimis pagrįstam veiksmų planui. Diskusijos turėtų tęstis ir Rygoje, atsižvelgiant į konkrečias Latvijos aplinkybes, o pagrindinis iniciatyvos tikslas lieka gyventojų žinių, įgūdžių ir elgsenos stiprinimas naudojantis skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis. Parengta pagal Lietuvos banko informaciją.