„Aušriečių“ inicijuotą auditą VMVT lydi kalbos apie spaudimą ir bandymus keisti vadovybę

VMVT – po padidinamuoju stiklu: „aušriečių“ valdoma ministerija pradeda auditą

„Aušriečiai“ ir toliau nemažina tempo – paskelbta apie ketinimus atlikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) auditą po to, kai ši institucija jau anksčiau atsidūrė politinių diskusijų ir vidinių konfliktų epicentre. Žemės ūkio ministerija, kuriai vadovauja valdančiosios „Nemuno aušros“ deleguotas ministras, šį sprendimą pristato kaip administracinę savikontrolės priemonę, skirtą įvertinti, ar tarnyba dirba efektyviai ir skaidriai.

Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė teigia, kad auditas nėra nei bausmė, nei politinio spaudimo forma. Pasak jos, valstybės institucijos privalo periodiškai peržiūrėti savo veiklą, o patikrinimas leidžia nustatyti, kur sistemoje yra spragų ir kaip būtų galima pagerinti darbą [1].

Tuo metu žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis stebėjosi kilusiu viešu triukšmu ir tikino, kad tokie auditai yra gana įprasti, nors žiniasklaida, jo vertinimu, jiems skiria neproporcingai daug dėmesio.

Tarnybos veiklą lydi pačių darbuotojų skundai

Ministerija skelbia, kad nepriklausomi ekspertai iki birželio 1-osios vertins VMVT veiklą 2024–2025 metais – bus analizuojama vidaus kontrolė, finansinių ir informacinių išteklių valdymas, turto administravimas bei viešųjų pirkimų organizavimas. Anot ŽŪM, vertinimo tikslas – priimti sprendimus dėl tarnybos veiklos optimizavimo ir užtikrinti skaidrią bei rezultatyvią valstybinę maisto ir veterinarijos kontrolę.

Tačiau auditas vyksta jautriame kontekste. „Delfi“ anksčiau skelbė, kad dar 2024 metų vasarą VMVT vadovei Audronei Mikalauskienei buvo siūlyta trauktis iš pareigų, motyvuojant darbuotojų ir klientų skundais bei vykstančiu tyrimu.

Šiuose skunduose ji kaltinama psichologiniu spaudimu, mobingu, išskirtinių priedų mokėjimu artimam ratui ir neefektyviomis reformomis, o buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra teigęs, kad „Nemuno aušros“ lyderis anksčiau darė spaudimą keisti dalį ministerijai pavaldžių institucijų vadovų, įskaitant ir VMVT direktorę.

Žemaitaitis: sustoti ir toliau neketiname

Tuo tarpu pats „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė apsukų lėtinti auditų klausimu neketinantis [2].

„Auditus darėme ir toliau darysime! Jei nėra ko bijoti, vadinasi, neturi bijoti patikrinimų. Tai, kas vyko ir vyksta VMVT kelia susirūpinimą, ar įstaiga dirba pagal modernios ir skaidrios įmonės standartus!

Jeigu turite reikšmingos informacijos galite asmeniškai rašyti!“ – savo feisbuko paskyroje pranešė politikas.

Jis taip pat priminė, kad dar rugsėjį Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba privalo sumokėti daugiau nei 345 tūkst. eurų IT bendrovei „InnoForce“ už 2022 metais pagal sutartį atliktą informacinių sistemų sujungimo analizę [2].

Nepaisant to, skelbta, kad pati sutartis buvo nutraukta teisėtai – teismas konstatavo, kad paslauga buvo suteikta bent iš dalies tinkamai, o sprendimą VMVT ketina skųsti, teigdama, jog analizė galėjo būti nukopijuota, tuo metu įmonė šiuos kaltinimus vadina šmeižtu.

Norkūnas: VMVT rado 3 mln. eurų nepagrįstų IT pirkimų

Tuo tarpu Ingridos Šimonytės laikais IT srities pokyčiams Vyriausybėje vadovavęs Eimantas Norkūnas taip pat prabilo apie esminius pokyčius VMVT po to, kai institucijai pradėjo vadovauti dabartinė vadovė. Pasak jo, po ankstesnio vadovo pasitraukimo dėl korupcinių aplinkybių tarnyboje buvo pradėta viena ryškiausių pertvarkų – pirmiausia imtasi IT ūkio ir viešųjų pirkimų peržiūros. Anot jo, institucijoje buvo rasta beveik 3 mln. eurų vertės IT pirkimų, kurie, jo vertinimu, buvo nepagrįsti ir neatitiko valstybės interesų [3].

„Radome beveik 3 mln. eurų dydžio pirkimus, kurie nebuvo pagrįsti jokia logika – pirkom Ferarius vežioti bulvėm iš kaimo“, – rašė E. Norkūnas.

Jo teigimu, dalis tokių sutarčių buvo nutrauktos, tačiau dėl anksčiau priimtų sprendimų VMVT teko bylinėtis – keli ginčai buvo pralaimėti, todėl dalį lėšų reikėjo sumokėti už paslaugas, kurios realios vertės nesukūrė.

Esminiu lūžiu E. Norkūnas įvardino sprendimą atsisakyti brangių išorinių rangovų ir suplanuotus darbus patikėti vidinei komandai, kuri juos įgyvendino kelis kartus pigiau. Tai, pasak jo, leido ne tik sumažinti IT kaštus, bet ir parengti instituciją galimiems bandymams mažinti finansavimą.

Svarbiu pokyčiu jis taip pat įvardijo importo ir eksporto procesų skaitmenizavimą, kuris, anot Norkūno, reikšmingai sumažino korupcijos riziką ir padidino skaidrumą.

„Komanda skaitmenizavo visą importo eksporto procesą, taip sumažindami korupcijos riziką iki minimumo. Tikiu, kad buvo reikalų, bet dabar viskas skaidru ir vieša“, – pridūrė jis.

Kartu Norkūnas kritiškai įvertino politinį spaudimą VMVT, teigdamas, kad bandymai rasti priekaištų institucijos veiklai labiau primena siekį nušalinti vadovę nei objektyvų norą įvertinti atliktas reformas.