Automobilių pramonės krizė: greitai gali pritrūkti ne tik mašinų, tačiau ir elektroninės įrangos

„Volkswagen" ir kiti rinkos lyderiai atsigavimo šiais metais neplanuoja

Daugiau nei metus besitęsianti lustų krizė neigiamai veikia ne tik technologijų sektorių, tačiau ir mašinų pramonę. Didieji automobilių gamintojai, tokie kaip Toyota“, „Ford“ ir „Volvo“ buvo priversti sulėtinti ar net laikinai nutraukti gamybą savo fabrikuose. Pasaulinės krizės padariniai atsispindi ir gamintojų pateiktuose ataskaitose. Kada įprasti gamybos mastai sugrįš į normalias vėžes prognozuoti nedrįsta niekas, o net ir patys didžiausi automobilių industrijos vardai piktinasi nuviliančiais finansiniais rezultatais.

„Volkswagen" ir „Stellantis" pranešė, kad lustų krizė išlieka viena pagrindinių problemų, lemiančių itin sudėtingą pastarąjį ketvirtį. „Volkswagen" vadovas Herbertas Diessas teigia, kad lustų krizė labiausiai paveikė būtent „Seat", „Skoda" ir „Volkswagen" rinkas, kai tuo tarpu „premium" klasės kompanijos prekės ženklai kaip „Porsche" ar „Audi" nukentėjo menkiau [1].

Lustų krizėje ypač nukentėjo ir Kinija, kuri šias dalis ir tiekia „Volkswagen". Siekdama prisitaikyti Vokietijos automobilių gamybos milžinė privalėjo ženkliai sumažinti pardavimų planus ir sumažino kompanijos išlaidas. Ar to pakaks, kol kas neaišku. Akivaizdu tik tiek, kad krizė į pabaigą neina. Jau dabar automobilių pramonei ji kainavo nei daug, nei mažai: 210 milijardus JAV dolerių vien per šiuos metus.

Kita vertus, siekiant įžvelgti ir teigiamą pusę, gamintojai gali pasidžiaugti išaugusia paklausa: užsakymai sparčiai pildosi net keliems metams į priekį. Tiesa, net jei per ateinantį ketvirtį krizinė situacija pagerės, mašinų industrija pasekmes jaustų dar bent iki 2022-ųjų. Manoma, kad lustų trūkumą lėmė pandemijos metu ženkliai išaugusi elektronikos prietaisų paklausa, automobilių gamintojų sprendimai ir lustų gamybos pajėgumus sumažinusios oro sąlygos.

Krizė skatina elektromobilių populiarumą

Lustų krizės problema nėra tokia paviršutinė kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Mėnesiais pastebimas trūkumas privedė prie nemenkos sektoriaus revoliucijos. Fabrikai buvo priversti užsidaryti, buvo atleista dalis darbuotojų. Kai kur gamybos trūkumas įvertintas šimtais tūkstančių automobilių [2].

Kol įprastų automobilių pramonė kentėjo, elektromobilių rinka užsikūrė kaip niekad anksčiau. Dabar maždaug trečdalis pagamintų automobilių yra hibridai arba varomi elektra. Tokia situacija, manoma, įtakos automobilių pasirinkimo galimybes. Dabar būtinai prisireikus naujo automobilio, potencialus pirkėjas sužinojęs, kad reikės laukti apie metus ar net ilgiau gali imti dairytis alternatyvos. Dalis elektromobilių gaminami naudojant alternatyvius lustus, tad problemos čia it nebūta.

Nors dabar lustų gamintojai ir reaguoja į paklausą, iš visų jėgų didindami gamybos apimtis, aiškių pokyčių tikėtis greitai neverta. Puslaidininkių gamyklos statybos kainuoja milijardus. JAV technologijų milžinė „Intel“ ketina išleisti daugiau nei 17 milijardus eurų dviejų naujų gamyklų statyboms. Lustų gamybos pajėgumus siekia padidinti ir Europos Sąjunga, šiandien pagaminanti mažiau nei 10 proc. visų lustų. Investavus 20–30 mlrd. eurų, iki 2030 m. šį skaičių ketinama išauginti du kartus – iki 20 proc.

Kas tie lustai ir kam jie naudojami?

Kompiuteriniai lustai yra gaminami iš puslaidininkių ir itin plačiai naudojami automobilių pramonėje: kompiuterinių variklių valdymo sistemoms, navigacijoms. Lustai naudojami ir buities įrenginiuose: elektriniuose dantų šepetėliuose, skrudintuvuose, skalbimo mašinose, šaldytuvuose [3].

Jie naudojami ir technologinių produktų kūrimui, pavyzdžiui, televizoriams ar kompiuteriams. Tokie prekės ženklai kaip „Apple“ ar „Sony“ šiuo metu taip pat jaučia krizės pasekmes, o „Apple“ nepajėgia patenkinti sparčiai augančios išmaniųjų telefonų paklausos.

Problema ta, kad 75 proc. visų lustų paklausos patenkina vos du gamintojai: „Taiwan Semiconductor“ (TSMC) ir „Samsung“. Pandemija sustabdė gamyklų plėtra ir dabar jų pajėgumas nėra pakankamas patenkinti poreikį. Žinome, kad situacija yra rimta, jeigu „Samsung“ galimai pristabdys „Galaxy Note“ seriją iki 2022 m. Akivaizdu, kad artimiausiais mėnesiais technologijų ir automobilių industrijai teks mokytis gyventi su tuo pačiu trūkumu.