Vienas įrašas.549 592akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Ąžuolų senolių palikuonys jau auga Lietuvos miškuose

•Orai•Pranešimas spaudai
Komentuoti (0)

Valstybiniuose miškuose pasodinti pirmieji ąžuolų senolių palikuonių bandomieji želdiniai

Lietuvos kraštovaizdį šimtmečius puošia įspūdingi ąžuolai senoliai – medžiai, tapę ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldo simboliais. Šie medžiai mena istorinius įvykius, liudija šalies gamtinę raidą ir saugo vertingą genetinį paveldą.

Siekiant išsaugoti šį paveldą ateities kartoms, šį pavasarį Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose pasodinti pirmieji ąžuolų senolių palikuonių bandomieji želdiniai. Jie išauginti iš gilių, surinktų nuo vertingiausių Lietuvos ąžuolų.

Projektas susijęs su senųjų ąžuolų genetinės įvairovės išsaugojimu. Pasak VMU specialistų, tokie želdiniai ateityje sudarys sąlygas atrinkti klimato kaitai ir kitoms aplinkos sąlygoms atsparesnius medžius.

Senųjų ąžuolų gilių rinkimo iniciatyva kilo po ąžuolų inventorizacijos

Idėja rinkti giles nuo senųjų Lietuvos ąžuolų gimė vykdant Aplinkos ministerijos projektą. Jo metu visoje Lietuvoje buvo inventorizuota apie 350 ąžuolų.

VMU specialistai pastebėjo, kad 2024 metais paprastieji ąžuolai derėjo išskirtinai gerai. Įprastai ąžuolai gausiau dera kas 2–5 metus, tačiau 2024 m. gilių derlius buvo kelis kartus gausesnis nei įprastai.

Jeigu įprastais metais VMU surenka apie 10 tonų gilių, 2024 m. jų buvo surinkta apie 65 tonos. Matydami tokį gausų ąžuolų derėjimą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai inicijavo gilių rinkimą nuo įspūdingiausių šalies ąžuolų.

Gilės buvo rinktos nuo garsiausių ir selekciškai vertingų Lietuvos ąžuolų

Iniciatyvos metu iš valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo buvo atrinkta 50 ąžuolų. Jie pasižymi didžiausia kamieno apimtimi 1,3 m aukštyje ir turi aiškiai išreikštą stiebą.

Daugiausia tai buvo miške augantys ąžuolai. Tarp atrinktųjų pateko ir žymiausi šalies gamtos paminklai: Stelmužės, Alkūnų, Glitiškių, Lūžgalių, Mingėlos, Tverečiaus bei Storasis Punios šilo ąžuolai.

Gilės buvo renkamos ir nuo 21 selekciškai vertingo rinktinio ąžuolo. Iš viso iniciatyvos metu surinktos gilės nuo 69 vertingų ąžuolų.

Iš surinktų gilių išauginti beveik 9 tūkst. paprastojo ąžuolo sodmenų

Surinktos gilės buvo laikomos ir daiginamos VMU Dubravos regioninio padalinio kryžminimo stacionare. Čia buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos – reikiama temperatūra ir drėgmė, o daiginimo procesą prižiūrėjo kvalifikuoti VMU specialistai.

Iš šių gilių išauginti ąžuoliukai 2026 m. pavasarį buvo pasodinti įveisiant bandomuosius želdinius. VMU Dubravos regioninio padalinio Vaišvydavos girininkijoje įveistas 2,3 ha ploto bandomasis želdinys.

Dar vienas bandomasis želdinys įveistas Raseinių regioninio padalinio Betygalos girininkijoje. Jo plotas siekia 2,9 ha, o iš viso šiuose plotuose pasodinta beveik 9 tūkst. įvairių genotipų paprastojo ąžuolo sodmenų.

Lietuvos miško sėklinėje bazėje registruoti šimtai rinktinių ąžuolų

2025 metų Lietuvos miško sėklinės bazės objektų suvestinėje buvo registruotas 731 rinktinis ąžuolas. Taip pat registruoti trys paprastojo ąžuolo klonų rinkiniai ir 16 paprastojo ąžuolo palikuonių bandomųjų želdinių.

Daugiausia saugomų ąžuolų senolių auga Vilniaus apskrityje. Nemažai jų yra Kauno ir Šiaulių regionuose.

Kiekvienas toks medis yra svarbi Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo dalis. Dalis jų įtraukti į valstybės ir savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų sąrašus.

Ąžuolų senolių palikuonių želdiniai skirti genetiniam paveldui išsaugoti

Pasak VMU specialistų, projektas svarbus ne tik dėl istorinių ir gamtinių vertybių išsaugojimo. Ąžuolų senolių palikuonių želdiniai leis išsaugoti vertingą genetinę įvairovę.

Šie želdiniai taip pat sudarys sąlygas ateityje atrinkti klimato kaitai ir kitoms aplinkos sąlygoms atspariausius medžius. Nors prireiks dešimtmečių, kol šiandien pasodinti sodmenys taps brandžiais medžiais, jau dabar kuriamas pagrindas garsiausių Lietuvos ąžuolų genetiniam paveldui išsaugoti.

VMU valdomuose miškuose įveisti bandomieji želdiniai yra pirmieji šio projekto rezultatai. Juose auga ąžuoliukai, išauginti iš gilių, surinktų nuo vertingiausių šalies ąžuolų senolių.

Giedrė Maskeliūnaitė

Komunikacijos skyriaus specialistė
Mob. +370 602 41778
giedre.maskeliunaite@vmu.lt
www.vmu.lt
VĮ Valstybinių miškų urėdijos administracija
Savanorių pr. 176, LT-03154 Vilnius

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.