Baigėsi Pekino žiemos olimpinės žaidynės: lietuviai – eilinį kartą be medalių

Pekino olimpiados uždanga oficialiai nuleista

Keletas savaičių, kupinų įtampos, džiaugsmo šokių ir nusivylimo ašarų, pergalių bei skaudžių pralaimėjimų. Visi šie išgyvenimai galiausiai atvedė į paskutinį atskaitos tašką: sekmadienį Pekino nacionaliniame, „Paukščių lizdu“ vadinamame stadione vykusią, žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją. Jos metu, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas ištarė skambius žodžius: „Dabar turiu pažymėti šios nepamirštamos olimpinės patirties pabaigą: 2022 metų Pekino 24-ąsias žiemos olimpines žaidynes skelbiu uždarytomis“ [1].

Ne mažiau įspūdingoje nei atidarymo ceremonijoje, vėliavų parade dalyvavo jau pastebimai mažesnės atletų grupės. Iš mūsų olimpinės rinktinės, parade žingsniavo tik du dar Kinijoje likę sportininkai: Tautvydas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Pastarajam ir buvo patikėta nešti Lietuvos vėliavą.

Vis tik, olimpinė dvasia niekur nedingsta: jei vienur olimpinis periodas baigiasi, kitur – tik prasideda. Tradiciškai, uždarymo ceremonijoje buvo galima išvysti ir simbolišką apsikeitimą: Pekino meras Chenas Jiningas perdavė olimpinę vėliavą TOK prezidentui Thomui Bachui, o šis, įteikė ją Milano ir Kortinos d‘Ampeco merams Giuseppei Salai ir Gianpietro Gedinai. 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės vyks būtent šiuose Italijos miestuose [2]. Tiesa, kovo 4-ąją Pekine startuos žiemos parolimpinės žaidynės.

Pekino žiemos olimpiados uždangai nusileidus, paskelbta ir galutinė medalių lentelė. Sėkmingiausios šios olimpinės žaidynės buvo Norvegijos sportininkams: šalis tapo medalių lentelės lydere su 16 aukso, 8 sidabro ir 13 bronzos apdovanojimais. Antrąją vietą užėmė Vokietija su 12 aukso, 10 sidabro ir 5 bronzos medaliais. Trečioji vieta atiteko šeimininkei Kinijai, kurios atletai iškovojo 9 aukso, 4 sidabro ir 2 bronzos medalius.

Iš viso, olimpiadoje dalyvavo 91 nacionalinio olimpinio komiteto atstovai. Iš jų, 27 šalių atstovai laimėjo bent po vieną medalį. Lietuvos tarp šalių nugalėtojų nebuvo – žiemos olimpiadose ir toliau liekame nei karto neiškovoję prizinių vietų, o dalis mūsų šalies atletų galėjo pasidžiaugti nebent tik olimpiniu startu bei išvyka į Kinija.

Patirties kaupimas ateičiai ar turistavimas, prisidengiant sportiniais tikslais?

Lietuva ir žiemos sportas – duetas, kuris, deja, pergalių neatneša. 2002-ųjų Solt Leik Sičio olimpiadoje, šokėjų ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas užėmė penktąją vietą: tai aukščiausia Nepriklausomos Lietuvos sportininkų iškovota vieta žiemos olimpiadose.

Akivaizdu, kad Lietuvai žiemos sportas nėra sėkmingas. Šiais metais, proveržio taip pat neįvyko. Nesėkmes patyrę kai kurie mūsų šalies atletai namo grįžo dar likus kelioms dienos iki žaidynių uždarymo arba iškart po savųjų pasirodymų. Nors šiais metais Lietuva žiemos žaidynėse turėjo rekordinę, 13 sportininkų rinktinę, didelių vilčių medaliams nebuvo, vis tik, asmeninių rekordų pagerinimo ir konkurencingų pozicijų buvo galima tikėtis.

Gausus būrys atletų žiemos olimpiadoje apskritai dalyvavo pirmą kartą, tačiau kiti, jau turėjo patirties. Individualiose varžybose, iš lietuvių geriausiai pasirodė Vytautas Strolia, kuris asmeninėse 20 km lenktynėse užėmė 21-ąją vietą.

Iš keturių Lietuvos slidininkų, nei vienas didelių siurprizų nepateikė. Komandiniame sprinte į finalą patekti nepavyko. Modestas Vaičiulis asmeninėse sprinto lenktynėse finišavo 49-as. T. Strolia liko 68-as, o 15 km rungtyje užėmė 83 vietą.

Tuo tarpu jaunosios slidininkės Eglė Savickaitė bei Ieva Dainytė moterų komandinėse sprinto varžybose pusfinalio net nebaigė. Atletės pasirodė ir moterų sprinto, ir moterų 10 km slidinėjimo klasikiniu stiliumi rungtyse. E. Savickaitė užėmė 89-ąją vietą, o I. Dainytė – 91-ąją. Sprinte E. Savickaitė buvo 82-a, o I. Dainytė 86-a tarp 90 dalyvių. 10 km rungtyje E. Savickaitė finišavo 89-a, o I. Dainytė 91-a.

Biatlono estafetės 4×7,5 rungtyje, mūsų atletai iškovojo 14-ąją vietą: tai buvo geriausias šios rungties lietuvių pasiekimas. Asmeninėse 20 km lenktynėse, biatlonininkas V. Strolia užėmė 21-ąją vietą, persekiojimo – liko 58-as. Tuo tarpu Tomas Kaukėnas finišavo 71-as 20 km individualiose lenktynėse, o žaidynių debiutantas Karolis Dombrovskis šioje distancijoje atsidūrė pozicija žemiau. Dar vienam debiutantui, Linui Baniui, pavyko pasiekti 90-ą vietą.

Pirmą sykį žaidynėse dalyvavusi Gabrielė Leščinskaitė 7,5 km sprinto rungtyje finišavo 63-ioje vietoje. 15 km individualiose lenktynėse ji liko 61-a.

Šokėjo ant ledo pora Paulina Ramanauskaitė bei Deividas Kizala tik išbandė olimpinį ledą, tačiau kaip ir buvo galima tikėtis, kalnų nenuvertė, į laisvąją programą neprasibrovė.

Kalnų slidininkai Andrejus Drukarovas ir debiutantė Gabija Šinkūnaitė taip pat nespindėjo: sportininkės pasirodymas truko vos 13 sekundžių: slalomo rungtyje ji suklydo ir turėjo pasitraukti iš varžybų. Tuo tarpu A. Drukarovas patyrė traumą, tačiau didžiojo slalomo rungtyje vyraujant prastoms oro sąlygoms sugebėjo sėkmingai nusileisti ir būti bent dvidešimtuke.

Rezultatai galėjo būti geresni

Nors kovoti dėl aukščiausios prabos medalių į Pekiną Lietuvos atletai galbūt ir nevyko, vis dėlto, asmeniniai sezono rezultatai žadėjo žymiai geresnius pasirodymus. Tačiau, stebėdami atletus, galėjome pasidžiaugti, kad pavykta išvengti didelių traumų, užsikrėtimo COVID-19 ir kitų nemalonių situacijų.

Nors atletų tikslus formuoja individualios sporto federacijos, galima manyti, kad ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) tikėjosi kiek aukštesnių pozicijų. Vis tik, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigia, kad beveik visa tai, kas planuota, tas ir pasiekta [3].

Primename, kad žiemos olimpiadoje turėjo dalyvauti ir dailiojo čiuožimo pora Alison Reed bei Saulius Ambrulevičius, tačiau šalies vadovas A. Reed nesuteikė Lietuvos pilietybės. Tikėtasi, kad šokėjai galėjo pademonstruoti kiek geresnius olimpinius rezultatus nei vietoje jų dalyvavusi jaunųjų atletų pora.