Balsavimas dėl pasitikėjimo: kaip Europos Parlamentas gali užbaigti U. von der Leyen ir EK darbą

Nepasitikėjimo balsavimu Europos Parlamentas svarstys Komisijos atstatydinimą

Europos Parlamentas kitą savaitę svarstys nepasitikėjimo balsavimą prieš Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen. Diskusijos numatytos pirmadienį, o balsavimas įvyks ketvirtadienį.

Tai bus pirmas toks atvejis nuo 2014 metų, kai Komisijos vadovui tenka gintis nuo cenzūros procedūros. Tam, kad būtų priversta atsistatydinti ne tik Komisijos pirmininkė, bet ir visa jos komanda, būtina surinkti dviejų trečdalių balsavusių parlamentarų balsų, kurie kartu sudarytų visų EP narių daugumą [1].

Iki šiol istorijoje Komisija buvo priversta trauktis tik vieną kartą — 1999 m., kai tai padarė prezidento Jacques'o Santerio vadovaujama Komisija, kilus sukčiavimo skandalui, dar prieš oficialų balsavimą.

Nepasitenkinimas auga, bet dauguma liks su U. von der Leyen

Šįkart nepasitikėjimo procedūrą inicijavo Rumunijos dešiniųjų politikas Gheorghe Piperea, pasiekęs būtiną vieno dešimtadalio EP narių paramą. Formaliam procesui pradėti reikėjo 72 parašų — tiek ir surinkta, nors dalis iniciatorių vėliau atsiėmė savo paramą, spaudžiami partijų vadovybės.

Nepasitenkinimą paskatino neatskleisti susirašinėjimai tarp U. von der Leyen ir „Pfizer“ vadovo Alberto Bourlos 2021 m., kai Europoje vyko derybos dėl vakcinų. Tačiau tai tik vienas iš skandalų, lydinčių pirmininkę antrąją jos kadencijos pradžią.

Pastaruoju metu U. von der Leyen taip pat susilaukė kritikos dėl bendradarbiavimo su kraštutine dešine, siekiant susilpninti žaliąją darbotvarkę, kas sukėlė įtampą su socialistais ir liberalais [2].

Vis dėlto didžioji dalis EP centro jėgų, kurios remia Komisiją, neketina palaikyti cenzūros. Todėl realios grėsmės atstatydinimui kol kas nėra — balsavimas greičiausiai liks simbolinis.

Procedūra sudėtinga, bet vieša: kokie galimi scenarijai?

Pagal Parlamento reglamentą, parašų patikrinus jų galiojimą, procedūra privalo būti pradėta nedelsiant. Plenarinis debatas dėl Komisijos atsistatydinimo turi vykti ne anksčiau nei po 24 valandų nuo pranešimo, o balsavimas — ne vėliau kaip po 48 valandų nuo diskusijų pradžios. Visi EP nariai balsuoja vardiniu būdu — kiekvienas balsas viešas.

Nors formaliai nepasitikėjimo procedūra buvo inicijuota devynis kartus, tik vieną kartą ji baigėsi Komisijos atsistatydinimu. Pavyzdžiui, 2014 m. euroskeptikų frakcija bandė versti tuometinį Komisijos vadovą Jeaną-Claude’ą Junckerį dėl „LuxLeaks“ skandalo — už pasitikėjimo atėmimą balsavo vos 101 iš 670 parlamentarų.

Jei cenzūros balsavimas būtų sėkmingas, Europos Komisija būtų priversta atsistatydinti. Tai reikštų ne tik U. von der Leyen kadencijos pabaigą, bet ir 27 naujų komisarų paskyrimo procedūros pradžią. Tai — sudėtingas ir ilgas procesas, galintis destabilizuoti ES institucijų darbą svarbiu geopolitiniu momentu.

Nors šiuo metu toks scenarijus atrodo mažai tikėtinas, pats faktas, kad balsavimas vyksta, parodo augantį nepasitenkinimą Komisijos veikla, skaidrumo stoka bei politiniais sprendimais. Tai ženklas, kad U. von der Leyen, net jei ir išsaugos postą, bus priversta įsiklausyti į didėjančią vidaus kritiką.