Baltarusams suvaržytos teisės išvykti iš šalies

Norint išvykti iš Baltarusijos, tą sausumos keliais padaryti galima vos kartą per pusmetį

Maskva pažymi, kad Minsko režimas antradienį dar labiau suvaržė baltarusių teises laisvai keliauti ar išvykti iš šalies. Pranešama, kad tokio sprendimo buvo imtasi po to, kai begalė Baltarusijos piliečių paliko šalį, tęsiantis didžiuliams protestams prieš A. Lukašenkos režimą ir perrinkimą dar vienai kadencijai. Tiesa, suvaržymai galioja net ir tiems, kurie turi leidimus gyventi užsienyje, mat Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba savo paskelbtame pranešime nurodžiusi, kad pastaruoju metu yra gavusi ne vieną prašymą išvykti iš Baltarusijos turint leidimą gyventi kitoje šalyje.

Tarnyba taipogi pažymi, kad laikinas leidimas gyventi užsienyje nėra priežastis palikti Baltarusiją. Tad iš šalies išvykti galintys tik tie, kurie turi nuolatinę teisę gyventi kitoje užsienio šalyje. Todėl sienos apsaugos tarnyba pridūrė, kad „leidimas laikinai gyventi nėra priežastis vykti į užsienį“. [1] „BNS“ pažymi, kad A. Lukašenka jau nuo praeitų metų gruodžio smarkiai apribojo šalies gyventojų teises išvykti į užsienio šalis, argumentuodamas COVID-19 grėsme.

Todėl iš Baltarusijos išvykti sausumos keliais galima tik du kartus per metus - tai yra, kartą per pusmetį. S. Cichanouskajos patarėjo Valero Kavalevskio teigimu, tai yra absoliutus teisės pažeidimas, kadangi „Konstitucija nenumato jokių sąlygų“. Taip pat primenama, kad kelionės oro transportu nėra uždraustos, bet po pastarojo įvykio, kuomet buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų skridęs „Ryanair“ lėktuvas - smarkiai apribotos.

Galimybės išvykti dar labiau sumažėjo dėl ES sankcijų

Kadangi, kaip jau minėjome, išvykti oro erdve nėra uždrausta, o po priverstinio lėktuvo nutupdymo, ES valstybėms uždraudus skrydžius iš Baltarusijos, tai tik dar labiau komplikuoja gyventojų galimybes „pabėgti“. Štai vienas iš tokių - Vladimiras Jarovskis - žmogaus teisių gynėjas, turėjęs vos 48 valandas susidėti visus daiktus ir išvykti iš šalies kartu su savo 9 metų sūnumi. Tiesa, išvykti kartu su žmona V. Jarovskis negalėjo, kadangi ši yra baltarusė. Kaip bausmė išvykus, į Baltarusiją Vladimirui buvo uždrausta įvažiuoti 10 metų: [2]

Man buvo pasakyta, kad turiu 48 valandas. Aš galiu pasiimti vaiką ir išvykti į Ukrainą, kitu atveju, mane suims, o vaikas bus išvežtas į vaikų namus, - teigė V. Jarovskis.

Tiesa, šio žmogaus teisių gynėjo žmona vadovauja teisių grupei, padedančiai greičiau adaptuotis žmonėms, išėjusiems iš kalėjimo. Tatjana Hatsura-Jarovska taipogi buvo nukentėjusi nuo A. Lukašenkos režimo, mat buvo surengusi nuotraukų parodą apie medicinos darbuotojų gyvenimą pandemijos metu. Valdžios sprendimu moteris buvo įkalinta dešimties dienų laikotarpiui, mat buvo manoma, kad Tatjana labiau remia opoziciją. „Republic World“ pažymi, kad net jeigu ir pagal taisykles (t.y. kartą per pusmetį) kertate sausumos sieną, turite nurodyti pateisinamą priežastį, kodėl taip darote - ar vykstate į darbą, ar ruošiatės medicininiam gydymui ir kt.

Primename, kad dar gegužės 24 dieną Europos Sąjungos lyderiai bendru sutarimu uždraudė Baltarusijos avialinijų skrydžius bendroje ES teritorijoje. Kadangi skrydžiai nebevykdomi, tai tik dar labiau apsunkina paprastų piliečių gyvenimus režime ir galimybes pabėgti į kaimynes šalis, tokias kaip Lietuva, Lenkija.

Savotiškas Baltarusijos boikotas prieš ES sprendimus drausti skrydžius

Tokius staigius Baltarusijos veiksmus kaip savų piliečių neleidimas išvykti, galima suprasti kaip atsakymą į ES sankcijas, skirtas Baltarusijai po priverstinio iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo nutupdymą, kuriuo skrido Baltarusijos opozicijos žurnalistas R. Protasevičius su drauge S. Sapega. Dar gegužės 31 dieną Baltarusija paskelbė uždaranti sienas ir draudžianti piliečiams išvykti, o užsieniečiams įsigaliojo reikalavimas pateikti dokumentus.

Visgi, tokios ES sankcijos A. Lukašenkai nėra naujiena ir tai galime vadinti labiau kasdienybe, nei išskirtiniu atveju. Panašu, kad Baltarusijos vadovas priprato prie ES gąsdinimų, todėl šių nelabai ir bijo. Pažymėtina, kad ES jau seniau taikė sankcijas Baltarusijai lydint masiniams protestams po A. Lukašenkos paskyrimo dar vienai kadencijai. Po R. Protasevičiaus suėmimo tarptautinė bendruomenė gavo progą vėl išreikšti savo pasipiktinimą, mat po įvestų sankcijų situacija nepasikeitė ir A. Lukašenka toliau valdė Baltarusiją. Visgi, ES nenori likti pamiršta ir jai svarbu parodyti, kad 27 valstybės yra įtakingesnės nei viena autoritarinė.

Todėl susirinkusi septyneto (G-7) šalių grupė Baltarusijai vėl pagrasino įvesti papildomas sankcijas. Gaila, kad A. Lukašenkos režimo jos nelabai liečia, o labiau paprastą žmogų, prieš ką tariamai ir protestuoja visa ES bendruomenė. G-7 pranešime buvo skelbiama, kad Baltarusijos režimo veiksmai kelia pavojų civilių gyventojų saugumui, todėl privalo būti užkardyti: [3]

Toks režimo veiksmas pasikėsino į skrydžio keleivių ir įgulos saugumą. Tai taip pat buvo rimtas išpuolis prieš civilinę aviaciją reglamentuojančias taisykles. Visos mūsų šalys ir mūsų piliečiai priklauso nuo to, ar kiekviena valstybė elgiasi atsakingai vykdydama savo pareigas pagal Čikagos konvenciją, kad civiliniai orlaiviai galėtų saugiai skraidyti.