„BaltCap“ smogia auditoriui: iš „PwC“ reikalauja daugiau nei 40 mln. eurų

„BaltCap“ atsakomybės ieško ir tarp auditorių

Milijoninis finansinis skandalas aplink „BaltCap“ įgauna naują pagreitį – bendrovės infrastruktūros fondas nusprendė atsakomybės ieškoti ir tarp savo auditorių. „BaltCap Infrastructure Fund“ kreipėsi į teismą, iš „PricewaterhouseCoopers“ („PwC“) reikalaudamas daugiau nei 40 mln. eurų kompensacijos.

Fondo teigimu, kyla klausimų, ar auditoriai tinkamai vykdė savo pareigas tuo laikotarpiu, kai fondo įmonėse galėjo būti padaryti didelės apimties finansiniai pažeidimai. Teismo prašoma įvertinti, ar audito procedūros atitiko galiojančius profesinius standartus ir ar buvo tinkamai įvertintos galimos rizikos [1].

„PwC“ buvo „BaltCap Infrastructure Fund“ auditorė, o paskutinį kartą tikrino 2022 metų fondo metines ataskaitas. Bendrovės vadovaujantis partneris Teetas Tenderis Estijos verslo žiniasklaidai patvirtino, kad „PwC“ teikė fondui audito paslaugas, tačiau plačiau vykstančios bylos nekomentavo.

Fondo atstovai siekia, kad teismas aiškiai įvertintų auditorių veiksmus ir nustatytų, ar jie savo pareigas atliko taip, kaip to reikalauja profesiniai standartai. Byla pradėta nagrinėti Harju apygardos teisme Estijoje.

Teisinis ginčas siejamas su Šarūno Stepukonio veikla

„BaltCap“ ir „PwC“ ginčas tiesiogiai susijęs su buvusiu fondo valdytoju Šarūnu Stepukoniu. Jis įtariamas iš su „BaltCap“ infrastruktūros fondu susijusių įmonių pasisavinęs daugiau kaip 42 mln. eurų.

Teisėsaugos duomenimis, didelė dalis šių lėšų galėjo būti pralošta internetinių lošimų platformose. Ši istorija paskatino kelti klausimus ne tik dėl paties įtariamojo veiksmų, bet ir dėl to, kaip veikė fondo finansinė kontrolė bei audito mechanizmai.

Būtent dėl to dabar dėmesys krypsta ir į audito bendrovę – teismui teks vertinti, ar „PwC“ galėjo anksčiau pastebėti galimus neatitikimus ir ar jos taikytos procedūros buvo pakankamos tokio masto rizikai nustatyti.

Dabar Estijos teismas turės įvertinti, ar „PwC“ tinkamai atliko jai patikėtas funkcijas ir ar audito metu buvo laikomasi reikalaujamų profesinių standartų.

Š. Stepukoniui suėmimas pratęstas dar trims mėnesiams

Tuo metu Lietuvoje su Š. Stepukoniu susijęs teisminis procesas taip pat tęsiasi. Vilniaus apygardos teismas nusprendė jo suėmimą pratęsti dar trims mėnesiams – iki gruodžio 1 dienos. Nutartis priimta rugpjūčio 28-ąją neviešame posėdyje, išnagrinėjus Europos prokuratūros deleguotojo prokuroro pateiktą prašymą [2].

Teismas įvertino, kad šioje tyrimo stadijoje suėmimas tebėra būtinas, o švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų tinkamos proceso eigos. Tokį sprendimą Š. Stepukonis ir jo gynėja gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kadangi įtariamojo suėmimas jau tęsiasi ilgiau nei pusmetį, sprendimus dėl jo pratęsimo priima nebe apylinkės, o apygardos teismas.

Š. Stepukoniui anksčiau buvo taikomos ir švelnesnės kardomosios priemonės. Po intensyvios priežiūros jis buvo įpareigotas reguliariai registruotis policijoje, tačiau, teisėsaugos teigimu, šios sąlygos buvo pažeistos. Dėl to prokuratūra vėliau kreipėsi į teismą prašydama kardomąją priemonę sugriežtinti.

Tuo pat metu dar nėra oficialiai paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas būtų visiškai užbaigtas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau nurodė, kad pagrindiniai tyrimo veiksmai atlikti ir galutiniai įrodymai surinkti. Toliau sprendimą dėl bylos baigties, įskaitant galimo kaltinamojo akto surašymą ir bylos perdavimą teismui, turėtų priimti Europos prokuratūra.