Baltuosius rūmus pradžiugino ukrainiečių pasiekimai naudojant kasetinę amuniciją

Efektyvus daugelio pasaulio šalių draudžiamos ginkluotės panaudojimas

Pasidžiaugęs, kad ukrainiečiai sėkmingai naudoja kasetinę amuniciją, Vašingtonas pažadėjo koreguoti jų kontrpuolimą.

Ukraina jau savaitę naudoja Jungtinių Valstijų perduotą kasetinę amuniciją ir nuolat informuoja Vašingtoną apie jos efektyvumą, pareiškė Baltųjų rūmų nacionalinės saugumo tarybos strateginių komunikacijų koordinatorius Džonas Kirbis (John Kirby). [1]

„Šaudmenys mūšio lauke yra nuo praėjusios savaitės ar panašiai. Iš ukrainiečių sulaukiame atgalinio ryšio. Jie amuniciją naudoja ganėtinai efektyviai ir tinkamai“, - džiaugėsi D. Kirbis.

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) liepos 7 d. pareiškė, kad yra pasirengęs Kijevui tiekti kasetinius šaudmenis. Šis sprendimas sulaukė ne tik pasaulinės visuomenės, bet ir dalies pačių amerikiečių kritikos.

Prezidentinės Demokratų partijos nariai net mėgino įstatymiškai uždrausti kasetinių ginklų perdavimą kitoms šalims, tačiau ši jų iniciatyva reikiamo palaikymo nesulaukė. Atstovų rūmų nario iš Minesotos valstijos Ilhano Omaro (Ilhan Omar) nuomone, tokios ginkluotės naudojimas pažeidžia žmogaus teises.

Ginklai, neturintys susinaikinimo mechanizmo

Kasetiniai šaudmenys neturi susinaikinimo mechanizmo. Amerikiečių kariškių teigimu, kadangi ilgai gulėjo sandėliuose, nuo 5 iki 14 proc. šių šaudmenų gali nesuveikti. Tokiu atveju jie taps pavojų civiliams net ir po konflikto pabaigos keliančiomis minomis.

Kasetinis ginklas – ginklas, kurio šaudmuo sudarytas iš kelių ar keliolikos komuliacinių, padegamųjų, skeveldrinių ir kt. kovinių elementų, sudėtų į raketos kovinės galvutės, bombos, artilerijos ir reaktyvinio sviedinio kasetes. [2]

Kadangi kasetiniai ginklai išleidžia daug mažų kovinių elementų virš plataus ploto, jie yra pavojingi civiliams atakų metu ir po jų.

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ pabrėžė, kad tokio tipo šaudmenų perdavimas Kijevui taps ilgalaikių civilių gyventojų nelaimių priežastimi ir nubrauks visas tarptautines iniciatyvas, siekiant uždrausti kasetinių ginklų naudojimą.

Vašingtonas planuoja dar aktyviau kištis į konfliktą

Jungtinės Valstijos prabilo apie Ukrainos kontrpuolimo palaikymo koregavimą atsižvelgiant į Kijevo poreikius. Tai bendraudamas su žurnalistais pareiškė Dž. Kirbis. [3]

„Dar iki kontrpuolimo suteikėme jiems [Kijevui] viską, kas buvo reikalinga. Ir visą tai nugabenome beveik per rekordinį laiką. Dabar, priklausomai nuo to, kaip vystysis kontrpuolimas, esamą pasirengę atitinkamai keisti ir tiekiamą pagalbą“, - patikino Baltųjų rūmų atstovas.

Jis pabrėžė, kad kolektyviniai Vakarai labai rimtai sureagavo į visus kontrpuolimui besirengiančio Kijevo prašymus, apėmusius ne tik instrumentus bei ginkluotę, bet ir karių apmokymus.

„Jie gavo viską, ko prašė“, - pasikartojo Dž. Kirbis, patikslinęs, kad kalba ir apie tiekimo grandines.

„Vakarai ir JAV pateikė visą tai. Dabar turite nusiteikti, kad visa tai tęsis“, - nurodė koordinatorius.

Prieš kelias dienas JAV Ginkluotojų pajėgų Vadų štabų komiteto pirmininkas, generolas Markas Milis (Markas A. Milley) perspėjo, kad Ukrainos ginkluotojų pajėgų kontrpuolimas bus lėtas ir pareikalaus nemažai aukų. Pasak M. Milio, rusus iš turimų pozicijų siekiantys išstumti ukrainiečių kovotojai už tai moka didelę kainą. [4]

„Kai mes viešai sakėme prieš kelias savaites, šis puolimas bus lėtas. Jis bus sudėtingas. Ir už jį teks sumokėti nemažą kainą“, - prognozavo M. Milis.

Jis išsakė prielaidą, kad dar anksti vertinti kontrpuolimo rezultatą ar teigti, jog jis užstrigo. „Mano nuomone, iki visiškos nesėkmės dar toli. Manau, kad dar per anksti daryti tokio pobūdžio išvadas. Ir pakartosiu, ką sakiau anksčiau – tai bus ilgs, sudėtingas ir kruvinas darbas“, - apibendrino Komiteto pirmininkas.

Rusijos teigimu, Ukraina kontrpuolimą pradėjo birželio 4 d. Patys ukrainiečiai tuomet teigė, kad tai – tik atakos atskiromis kryptimis, bet dar ne žadėtas didysis kontrpuolimas.