Bandymas perrašyti vėliavų taisykles žlugo: užsienio vėliavų kėlimas lieka nepakitęs

Bandymas keisti Valstybės vėliavos įstatymą Seime žlugo

Seime svarstytas siūlymas keisti Valstybės vėliavos įstatymą, kuris būtų pakeitęs nusistovėjusią vėliavų naudojimo tvarką Lietuvoje, galiausiai buvo atmestas, tačiau diskusijos dėl valstybės simbolių reikšmės įgavo naują pagreitį. Apie tai pranešė Seimo narys Ignas Vėgėlė, atkreipęs dėmesį, kad projekte buvo siūloma liberalizuoti nuolatinį užsienio valstybių vėliavų kėlimą Lietuvoje.

Taip pat esą numatyta suteikti Vyriausybei teisę nustatyti, kada ir kokiomis sąlygomis užsienio valstybių vėliavos galėtų būti keliamos kartu su Lietuvos trispalve, kas reikštų lankstesnį ir mažiau apribotą jų naudojimą viešojoje erdvėje [1].

Pasak I. Vėgėlės, toks reguliavimo pokytis būtų galėjęs pakeisti iki šiol galiojusią praktiką, kur valstybės vėliavai suteikiamas aiškus prioritetas. Vis dėlto projektui nebuvo pritarta, todėl teisinė situacija išlieka nepakitusi, o trispalvės statusas – apsaugotas.

„Projektas, laimei, atmestas. Valstybės vėliavos statusas Trispalvei kol kas išsaugotas. Tiesa, to statuso praktikoje nesilaikoma“, – rašė I. Vėgėlė.

Kartu jis pabrėžė, kad net ir galiojant dabartiniam įstatymui, realybėje ne visada laikomasi principų, užtikrinančių išskirtinę Lietuvos valstybės vėliavos vietą, todėl diskusijos šia tema gali tęstis ir ateityje.

Siūlymas grąžintas tobulinti

Pirmadienį Seimas atsisakė pritarti siūlymui plėsti Vyriausybės galias sprendžiant dėl užsienio valstybių vėliavų kėlimo Lietuvoje ir įstatymo pataisas grąžino tolesniam tobulinimui. Pakeitimais buvo siekiama atsisakyti griežtesnio reglamentavimo ir suteikti daugiau lankstumo – Vyriausybė galėtų pati nustatyti, kokiais atvejais ir kaip prie valstybinių institucijų būtų keliamos kitų šalių vėliavos [2].

Taip pat siūlyta aiškiau įtvirtinti galimybę nuolat naudoti Europos Sąjungos ir NATO simboliką kartu su Lietuvos trispalve, argumentuojant, kad dabartinė tvarka nebeatspindi Lietuvos narystės šiose organizacijose.

Vis dėlto parlamente kilo abejonių dėl tokio reguliavimo krypties. Dalis politikų įspėjo, kad naujos taisyklės galėtų apriboti iki šiol susiformavusią praktiką, pavyzdžiui, Ukrainos vėliavos kėlimą kaip solidarumo ženklą po Rusijos pradėto karo. Taip pat diskutuota, ar pakeitimai nepaveiktų tautinių mažumų regionuose įprasto kitų valstybių simbolių naudojimo.

Kritikai kėlė klausimą, ar nereikėtų išlaikyti didesnės Seimo įtakos sprendžiant tokius jautrius simbolinius klausimus. Nors iniciatyva kilo ir po ankstesnių ginčų dėl užsienio vėliavų naudojimo prie valstybinių pastatų, šiuo metu galiojantis reguliavimas lieka galioti be pakeitimų.

Kartu su trispalve – siūlytas nuolatinis ES ir NATO vėliavų kėlimas

Kovo pabaigoje Vyriausybė pritarė siūlymui keisti vėliavų naudojimo tvarką ir leisti kartu su Lietuvos trispalve nuolat kelti Europos Sąjungos bei NATO vėliavas. Pagal projektą aiškinta, kad šie simboliai galėtų būti naudojami prie valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų ne tik per oficialias progas, bet ir nuolat [3].

Taip pat siūlyta, kad sprendimus dėl kitų užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų vėliavų naudojimo papildomais atvejais priimtų Vyriausybė, atsižvelgdama į užsienio politikos ir nacionalinio saugumo interesus.

Pakeitimai grindžiami tuo, kad dabartinis įstatymas neatspindi realios praktikos – institucijos jau dabar plačiai naudoja ES, NATO ir, po karo pradžios, Ukrainos vėliavas kaip solidarumo simbolį.