Bankai ruošiasi naudoti dirbtinį intelektą kovai su finansiniais nusikaltimais: „Anthropic“ kuria AI agentą

Didžiosios technologijų ir finansų bendrovės kuria sistemą, kuri pati tirs įtartinus pinigų srautus

JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ kartu su finansinių technologijų milžine „Fidelity National Information Services“ (FIS) pradėjo kurti naują įrankį bankams, skirtą finansiniams nusikaltimams tirti. Apie šią partnerystę pirmasis pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis su projektu susipažinusiais šaltiniais. [1]

Planuojama sukurti vadinamąjį „AI agentą“, kuris galės veikti savarankiškai ir analizuoti didelius kiekius finansinių duomenų. Sistema bus integruota tiesiai į bankų naudojamas FIS sistemas, kurios jau dabar aptarnauja didelę dalį pasaulio finansų infrastruktūros.

Pagrindinis tikslas – padėti bankams identifikuoti ir tirti nusikalstamas veiklas, tokias kaip pinigų plovimas, narkotikų prekyba ar terorizmo finansavimas. Skirtingai nei dabartiniai sprendimai, šis įrankis galės savarankiškai rinkti informaciją iš įvairių šaltinių – nuo sandorių istorijos iki klientų sąskaitų duomenų.

Svarbu tai, kad nors sistema veiks autonomiškai, galutinius sprendimus vis tiek priims žmonės. Tai reiškia, kad AI bus naudojamas kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip galutinis sprendimų priėmėjas.

Naujoji sistema žada sumažinti tyrimų kainą ir laiką, bet kelia klausimų dėl kontrolės

Pagal pateiktą informaciją, naujasis įrankis turėtų gerokai sumažinti laiką ir išlaidas, reikalingas vienam finansinio nusikaltimo tyrimui. Šiuo metu bankai kasmet išleidžia milijardus dolerių kovai su pinigų plovimu ir kitais finansiniais pažeidimais, nes to reikalauja griežti JAV ir kitų šalių įstatymai.

Dirbtinio intelekto sprendimai leidžia automatizuoti didelę dalį darbo, kurį iki šiol atlikdavo žmonės. Tai apima duomenų analizę, įtartinų modelių paiešką ir ryšių tarp skirtingų finansinių operacijų nustatymą.

Tačiau kartu kyla ir klausimų. Nors teigiama, kad žmogus išliks galutinis sprendimų priėmėjas, tokio lygio automatizavimas gali keisti pačią tyrimų logiką. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie klaidingus įtarimus ar neteisingai interpretuotus duomenis.

Kol kas nėra aišku, kaip tiksliai bus užtikrinta, kad sistema nepriimtų klaidingų išvadų ar nepažeistų klientų teisių. Tai viena iš sričių, kurias greičiausiai stebės tiek reguliuotojai, tiek patys bankai.

Pirmieji bankai jau ruošiasi diegti naują technologiją, o platesnis naudojimas planuojamas šiemet

FIS vadovė Stephanie Ferris patvirtino, kad pirmieji šią sistemą planuoja naudoti Kanados „Bank of Montreal“ ir JAV „Amalgamated Bank“. Tai rodo, kad projektas jau yra pažengęs į praktinio taikymo etapą.

Plačiam klientų ratui sprendimas turėtų būti pasiūlytas antroje metų pusėje. Prie projekto jau dirba ir „Anthropic“ inžinieriai, kurie tiesiogiai bendradarbiauja su FIS komandomis, siekdami paspartinti kūrimą.

Šis žingsnis taip pat rodo platesnę tendenciją – dirbtinio intelekto integraciją į esmines finansų sistemos dalis. Anksčiau buvo manoma, kad AI gali pakeisti tradicinius programinės įrangos tiekėjus, tačiau ši partnerystė rodo kitą kryptį – bendradarbiavimą.

Ekspertai pastebi, kad tokie sprendimai gali tapti nauju standartu bankų sektoriuje. Vis dėlto, kartu su technologiniais privalumais atsiras ir naujų atsakomybių – tiek bankams, tiek reguliuotojams, kurie turės užtikrinti, kad tokios sistemos būtų naudojamos saugiai ir atsakingai.

Puiku – šitas šaltinis yra labai vertingas, bet svarbu jį panaudoti teisingai, kad nepažeistum autorinių teisių ir išlaikytum žurnalistinį lygį.

Lietuvoje dirbtinis intelektas bankuose ir versle diegiamas sparčiai, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas rizikai ir reguliavimui

Lietuvoje dirbtinio intelekto sprendimai sparčiai plinta ne tik technologijų sektoriuje, bet ir finansų srityje. Remiantis „Verslo žinių“ publikuota informacija, apie penktadalis šalies įmonių jau naudoja DI savo veikloje, o viešajame sektoriuje šis skaičius siekia apie 15 procentų.

Tačiau, skirtingai nei JAV, Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas ne tik technologijų diegimui, bet ir jų kontrolei. Ekspertai pabrėžia, kad DI plėtra dažnai vyksta greičiau nei formuojamos aiškios strategijos, todėl verslui tenka spręsti ne tik efektyvumo, bet ir atsakomybės klausimus.

Pasak advokatų kontoros WALLESS asocijuotosios partnerės Guodos Šileikytės, technologijų diegimas be aiškios krypties gali sukelti problemų ateityje.

„2025 m. tapo intensyvaus DI produktų kūrimo laikotarpiu. Atrodė, kad visi startuoja su DI produktais, darbdaviai skatino darbuotojus kuo daugiau juos naudoti ir tapti DI čempionais, daugėjo įrankių. Tačiau dažnu atveju, tai buvo pavieniai kasdieniai patobulinimai ir įmonės neturėjo aiškios strategijos, kuri išgrynintų, ko verslui iš tikrųjų reikia, kad įvyktų reali skaitmeninė transformacija“, – teigė G. Šileikytė.

Ekspertai taip pat akcentuoja, kad finansų sektoriuje DI sprendimai yra laikomi jautriais, nes jie gali turėti tiesioginę įtaką žmonių finansinėms galimybėms. Dėl šios priežasties Europos Sąjungoje įsigaliojęs Dirbtinio intelekto aktas numato griežtesnius reikalavimus – ypač skaidrumo, atsekamumo ir atsakomybės srityse. [2]