Barbių linija plečiasi: po lėlės su dauno sindromu ar diabetu, atėjo eilė autizmo spektrui

„Mattel“ pristato Barbę autizmo spektre

Žaislų gamintoja „Mattel“ šią savaitę pristatė pirmąją Barbę, kuri oficialiai apibūdinama kaip turinti autizmo spektro sutrikimą. Naujas modelis papildė „Barbie Fashionistas“ liniją ir pasirodė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai bendrovė rinkai pateikė Barbę, sergančią pirmo tipo diabetu.

Pasak „Mattel“, šis sprendimas yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama, kad vaikai žaisluose „atpažintų save ir aplinkinį pasaulį“. Bendrovė teigia, jog naujoji lėlė buvo kuriama daugiau nei metus, bendradarbiaujant su JAV veikiančia organizacija „Autistic Self Advocacy Network“. [1]

Dizaino sprendimai, skirti pabrėžti autizmo bruožus

Barbės išvaizda ir aksesuarai buvo parinkti taip, kad atspindėtų kai kuriuos autizmo spektro ypatumus. Lėlės žvilgsnis šiek tiek nukreiptas į šoną – tai aiškinama kaip nuoroda į dalies autistiškų žmonių vengimą palaikyti tiesioginį akių kontaktą.

Barbė turi lankstomus rankų ir riešų sąnarius, leidžiančius atlikti pasikartojančius judesius, kurie kai kuriems autizmo spektre esantiems žmonėms padeda nusiraminti ar išreikšti emocijas. Prie lėlės pridedamos triukšmą slopinančios ausinės, suktukas (fidget spinner) bei planšetė su simboliais paremta komunikacijos sistema.

Apranga taip pat parinkta atsižvelgiant į jutiminį komfortą – laisvo kirpimo suknelė, minkšti audiniai, plokščiapadžiai batai. „Mattel“ pabrėžia, kad tai nėra „universalus autizmo modelis“, o tik viena iš galimų patirčių interpretacijų.

Nuo „klasikinės Barbės“ – prie vis platesnės įvairovės

Nors pirmosios Barbės pasirodė dar 1959 metais, iki 2019-ųjų žaislų linijoje praktiškai nebuvo figūrų, vaizduojančių žmones su negalia ar sveikatos sutrikimais. Pastaraisiais metais situacija pasikeitė: „Mattel“ jau yra pristačiusi Barbę su Dauno sindromu, aklą Barbę, lėles su protezais, klausos aparatais, odos pigmentacijos sutrikimais, taip pat Keną su protezine koja ar vežimėlyje.

Bendrovė šiuos sprendimus įvardija kaip „reprezentacijos plėtrą“, kuri, anot jos atstovų, atspindi šiuolaikinės visuomenės įvairovę. „Mattel“ sprendimas vienas iš daugelio pavyzdžių, kai didžiosios tarptautinės kompanijos vis dažniau įtraukia socialines ir tapatybės temas į savo produktų linijas.

Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai dažnai balansuoja tarp realaus atstovavimo ir rinkodaros strategijos, skirtos naujoms vartotojų grupėms pasiekti. Tačiau Autizmo organizacijų atstovai JAV ir Europoje naująją Barbę pasitiko palankiai, teigdami, kad simbolinė reprezentacija gali turėti reikšmės vaikų savivertei ir savęs suvokimui. [2]

Kai kurie ekspertai pažymi, jog tokie žaislai gali padėti normalizuoti pagalbines priemones, kurias vaikai neretai vengia naudoti viešumoje. Kita vertus, net ir palaikantieji pabrėžia, kad autizmas neturi vieno „veido“ ar išvaizdos, o bet kokia komercinė reprezentacija neišvengiamai supaprastina sudėtingą reiškinį. Todėl naujoji Barbė veikiau laikoma simboliniu gestu, o ne realios problemos sprendimu.