Baudos neveikia: daliai vežėjų pigiau gadinti kelius nei laikytis taisyklių

„STOP kelių gadinimui“ darbo grupė konstatavo, kad perkrauto krovininio transporto pažeidimai kartojasi, o dabartinės baudos ne visais atvejais atgraso nuo viršsvorio vežimo. Šiandien vykusiame tarpinstitucinės darbo grupės posėdyje taip pat pabrėžta, kad sprendimų paieška turi remtis ne pavieniais nusižengimais, o nuolat pasikartojančia praktika.

Susisiekimo ministerija įvardija sisteminį elgesį ir ribotą baudų poveikį

„Matome aiškią tendenciją: egzistuoja vadinamieji etatiniai pažeidėjai, kurie sistemingai ignoruoja reikalavimus ir sąmoningai peržengia ribas, darydami didelę žalą kelių infrastruktūrai. Esamos nuobaudos, deja, nėra pakankamai atgrasančios, todėl būtina tobulinti teisinę bazę, griežtinti baudas, kad galėtumėm veiksmingiau užkardyti piktnaudžiavimą ir apsaugoti kelius“, – sako susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

Jos vertinimas darbo grupėje buvo pateiktas kaip oficiali kryptis, kuria siekiama suvaldyti ne tik pavienius viršsvorio atvejus, bet ir pasikartojantį reikalavimų nepaisymą.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) patikrinimai rodo pasikartojančius viršsvorio atvejus

Pernai Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) patikrino 11870 krovininių transporto priemonių, o 215 atvejų nustatyti pažeidimai, susiję su leistino svorio viršijimu. LTSA duomenys rodo, kad tie patys pažeidėjai su itin dideliu viršsvoriu įkliūna net keliolika kartų per metus.

Didžiausia pažeidimų koncentracija fiksuojama medienos ir su ja susijusiame transporto sektoriuje. Be to, reikšminga pažeidimų dalis tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms, tačiau esamas reguliavimas riboja galimybes jiems taikyti atsakomybę.

Šiuo metu galiojančios baudos už perkrautą krovininį transportą siekia nuo 140 iki 3500 eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai vežėjams finansiškai palankiau sumokėti baudą nei pašalinti viršsvorį.

Tokia situacija darbo grupėje siejama su ribotu atgrasomuoju poveikiu, kai administracinė nuobauda ne visada pakeičia elgesį. Dėl to posėdyje akcentuota būtinybė peržiūrėti ne tik baudų dydžius, bet ir visą atsakomybės logiką.

Svarstomas žalos išieškojimas ir griežtesnė kontrolė

Darbo grupė svarsto iš esmės peržiūrėti baudų dydžius ir įvesti aiškų mechanizmą, leidžiantį apskaičiuoti keliams padarytą žalą bei ją išieškoti iš pažeidėjų. Tai reikštų, kad viršsvoris būtų vertinamas ne tik kaip administracinis nusižengimas, bet ir kaip reali finansinė žala infrastruktūrai.

Taip pat svarstoma galimybė sugriežtinti reguliavimą tais atvejais, kai sąmoningai vengiama kontrolės ar trukdoma ją vykdyti, kartu stiprinant atsakomybę užsienio vežėjams. Posėdyje pažymėta, kad veiksminga kontrolė neįmanoma be platesnio institucijų įsitraukimo, todėl vien LTSA pajėgumų nepakanka.

Planai apima aktyvesnį policijos, muitinės pareigūnų ir kitų institucijų dalyvavimą, bendrą resursų paskirstymo peržiūrą ir galimybę suteikti daugiau įgaliojimų savivaldai. Taip pat vertinta galiojanti sunkiasvorio transporto kontrolę reglamentuojanti teisinė bazė, aptartos platesnio inovacijų taikymo galimybės kelių kontrolės srityje, duomenų apsikeitimas europiniu lygiu bei pristatyta kitų šalių praktika.

Darbo grupė iki liepos 1 d. rengia konkretų kontrolės stiprinimo planą

Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu sudarytoje darbo grupėje yra daugiau kaip 20 atstovų iš valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir asociacijų. Darbo grupė susitinka kas dvi savaites ir iki liepos 1 d. planuoja parengti konkretų sunkiasvorių transporto priemonių kontrolės stiprinimo planą.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informaciją.