Planuojama keisti baudžiamąjį kodeksą: mažiau pavojingi nusikaltimai būtų baudžiami menkiau ar net ir dekriminalizuojami

Gyventojai gali sulaukti menkesnės atsakomybės už nepavojingas nusikalstamas veikas

Teisingumo ministerija imasi iniciatyvos pertvarkyti baudžiamosios politikos sisteminę santvarką. Siūloma, jog mažiau pavojingos nusikalstamos veikos būtų baudžiamos lengviau, o pavojingi nusikaltimai sulauktų griežtų bausmių ir (ar) realios laisvės atėmimo bausmės.

Šia pertvarka siekiama užtikrinti, jog Baudžiamasis kodeksas taptų veiksmingesnis ir modernesnis. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, o tai leido susiformuoti fenomenui, kai už palyginti nepavojingus nusikaltimus taikoma griežta baudžiamoji atsakomybė.

Akcentuojama ir tai, kad per 20 metų nepasikeitė nusikaltimuose nurodyti ekonominiai (MGL) dydžiai, kuriais vertinamas nusikaltimų pavojingumas, o baudų dydžiai išaugo net 20 kartų [1]. Dėl tokio griežto kriminalizavimo, šalies ikiteisminio tyrimo įstaigos ir ypač teismai yra apkrauti: baudžiamieji procesai trunka ilgai ir valstybei kainuoja brangiai.

Planuoja keisti MGL dydžius

Su teisingumo ministerijos siūloma baudžiamosios politikos pertvarka siekiama proporcingai padidinti ir subalansuoti turtinių, ekonominių ir finansinių nusikaltimų MGL dydžius. Sunkūs nusikaltimai reikštų virš 750 MGL, nesunkūs / apysunkiai – virš 300 MGL.

Šiuo metu yra nustatomi tokie MGL dydžiai:

1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;

2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;

3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;

4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;

5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.

6) juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 100 000 MGL dydžio bauda [2].

Įgyvendinus šią permainą, nesunkios nusikalstamos veikos būtų dalinai dekriminalizuojamos – mažinamas nusikalstamų veikų pavojingumas, taip pat proporcingai mažinamas baudžiamumas už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas.

Tai reikštų, kad vietoje griežčiausių bausmių, dažniau būtų taikomos kitos teisinės atsakomybės formos – administracinė, civilinė bei mokestinė.

Teisingumo ministrė E. Dobrovolska teigia, kad įgyvendinus pertvarką, Baudžiamasis kodeksas būtų orientuotas į pavojingiausių nusikaltimų griežtą nubaudimą ir labiau atitiktų kraštutinės (ultima ratio) priemonės paskirtį. Pagrindinis tikslas liktų užtikrinti bausmės neišvengiamumą pavojingiems asmenims.

Nuteistųjų skaičius galėtų mažėti

Pertvarka leistų sumažinti ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų darbo krūvius: šios įstaigos užsiimtų tikrai valstybei ir visuomenei neigiamą poveikį darančių nusikalstamų veikų išaiškinimu, o nusikaltimuose nurodyti MGL dydžiai labiau atitiktų realią valstybės ekonominę padėtį.

Teisingumo vykdymo procesą itin pagreitintų sumažėjęs brangių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius. Pavyzdžiui, 2020-ųjų duomenimis, baudžiamųjų bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose vidutiniškai užtruko 139 dienas, Apygardų teismuose – 242 dienas.

Pertvarka leistų sumažinti nuteistųjų skaičius, būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos jų išlaikymui.

„Mūsų šalis iš kitų ES šalių narių išsiskiria ne tik bausmių griežtumu, bet ir orientacija į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą, pavyzdžiui, 55,5 proc. nuteistųjų atlieka ilgesnes nei 5 m. laisvės atėmimo bausmes. Esame treti Europoje pagal įkalintųjų skaičių“, – teigia teisingumo ministrė E. Dobrovolska.

Šie teisėkūros pokyčiai buvo parengti atsižvelgiant į prokuratūros, teismų bei kitų teisėsaugos ir mokslo institucijų pasiūlymus.