Didžiausi vaiko teisių pažeidėjai – valstybinės institucijos

Vaiko teisių apsauga savivaldybėse vykdoma tik formaliai?

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui pristačius metinę ataskaitą paaiškėjo, kad dėl biurokratinių problemų gausos normalioms šeimoms gauti realią pagalbą tampa kone neįmanoma, o didžioji savivaldybių dalis vaiko teisių apsaugą garantuoja tik formaliai, kad pasisavintų europines lėšas. Be to, didžioji dalis vaiko teisių pažeidžiama būtent viešosiose įstaigose.

Visa tai pastebėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus metinę ataskaitą išanalizavęs teisininkas Ramūnas Aušrotas. Pasak jo, ši sistema dar toli gražu neveikia sklandžiai. Nepaisant to, kad formaliai paslaugas vaiko ir tėvų poreikiams užtikrinti teikia visos savivaldybės, tačiau pastebima specializuotų paslaugų stoka ypatingai skyrium gyvenančių tėvų ir vaiko ryšio atkūrimui.

Anot jo, kompleksinės paslaugos dažnai vykdomos tik tam, kad įsisavinti europines lėšas, bet ne tam, kad padėti su problemomis susiduriantiems gyventojams.

Liūdna tendencija liečia ir įprastas šeimas, mat kompleksines programas dažniausiai lanko socialinių įgūdžių ir priklausomybių turintys tėvai, o štai nuo normalių šeimų, laikinai susiduriančių su sunkumais, pagalba yra tiesiog „nusukama“.

Mažametis naudojamas kaip įrankis skyryboms

Dar viena bėda, su kuria susiduria vaiko teisių apsauga, yra ta, kad besiskiriantys tėvai dažnai naudojasi galimybe pranešti tarnyboms apie vaiko teisių pažeidimus su tikslu paveikti teismą skyrybų procese. O priemonių su tuo kovoti kol kas nėra. Tokią niūrią nūdieną, pasak teisininko, Lietuvoje galbūt pakeistų tik švediško modelio įvedimas, kai vaiko globa lygiaverčiai dalinasi abu tėvai.

„<...>. Ir, aišku, galime padėkoti Šakalienei, kurios pastangomis buvo panaikinta privaloma mediacija skyrybų bylose – jos formate yra įmanoma edukuoti tėvus, kad nenaudotų vaiko kaip galios įrankio“, – savo feisbuko paskyroje dalinasi R. Aušrotas.

Pasak R. Aušroto, kontrolierės ataskaitoje taip pat galima prisikabinti ir prie punkto, kad vaiko situacija vertinama ne visais atvejais, o už vaiko teisių apsaugą atsakingos institucijos esą ne visada atlieka vaiko situacijos vertinimą. Tiesa, čia teisininkas pataria įsigilinti ir į tai, ar pranešimas nebuvo klaidingas ar melagingas.

O taip pat esą pasitaiko ir tokių atvejų, kai kartais situacija „netempia“ iki vaiko teisių pažeidimo, todėl šioje vietoje derėtų kuo skubiau spręsti šeimos tąsymo problemą, kai tėvai tampomi po įvairias institucijas, o tuo tarpu vaikas atskiriamas nuo šeimos, kas dar labiau sutraumuoja mažametį.

Teises pažeidžia ir viešosios institucijos

Nagrinėjant Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės ataskaitą už 2021 metus, pastebima, kad vaiko teises dažnai pažeidžia ne tik tėvai ar globėjai, bet ir viešosios institucijos, o tarp jų ir švietimo įstaigos.

Bendrai per 2021 m. iš viso buvo suteiktos 1 769 konsultacijos, gauti 228 skundai bei tyrimai ir 1 997 asmenims buvo suteikta pagalba [1].

Tarp dažniausiai nurodomų pažeidimų – teisės į mokslą pažeidimas (60 proc.), teisės į socialines paslaugas pažeidimas (42 proc.), teisės bendrauti su tėvais, artimaisiais, giminaičiais pažeidimas (33 proc.), tarnybos teritorinio skyriaus netinkamas pareigų vykdymas (38 proc.), teisės į globą pažeidimas (40 proc.), smurtas prieš vaiką (28 proc.) ir teisės į tinkamą priežiūrą pažeidimas (13 proc.).

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad iš daugiau nei 950 paklausimų net 55 proc. tyrimų buvo nustatyti kaip nepagrįsti, 26 proc. kaip iš dalies pagrįsti ir tik 19 proc. jų buvo pagrįsti.

Pranešama, kad vaiko teisių gynėjai praėjusiais metais aplankė kas dvidešimtą vaiką Lietuvoje, o vienas vaikas iš 200 patyrė smurtą. Tendenciją, kai iškvietimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų daugėja, o smurto apraiškų mažėja, pastebėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Jos teigimu, 2021-aisiais pranešimų apie galimus pažeidimus padaugėjo 2,7 proc., o štai smurto atvejų nustatoma mažiau nei iki pandemijos [2].

I. Skuodienė aiškina, kad tokie rezultatai dar neparodo, kad vaikai mušami mažiau, mat dalis žmonių pandemijos metu pradėjo atsakingiau vertinti vaiko teises, o apie matomą netinkamą elgesį skuba pranešti tarnyboms, dėl to pranešimų kiekis ir išaugo.

O smurto atvejų fiksuojama mažiau, nes galimai tiesiog sumažėjo skaičius žmonių, galinčių pastebėti smurtą prieš vaikus, nes daug jų tiesiog sėdėjo savo namuose.

Daugiausia pažeidimų, fiksuotų didžiuosiuose miestuose, susiję su besiskiriančių tėvų santykiais ir jų nepasidalinimu mažamečiu.