Benkunsko planas žlugo? Vyriausybė konferencijų centrą planuoja kurti Sporto rūmuose

Vietoje konferencijų centro prie Seimo – sporto rūmų atnaujinimas

Vilniuje kilo netikėta įtampa dėl Vyriausybės sprendimo prikelti legendinius Sporto rūmus naujam gyvenimui – šįkart jie turėtų tapti moderniu konferencijų centru. Apie tai sostinės valdžia esą sužinojo ne per derybas, o iš viešos informacijos, tuo tarpu meras V. Benkunskas netvėrė pykčiu ir netruko paminėti ir pastarosiomis dienomis itin linksniuojamo premjero Gintauto Palucko pavardės.

V. Benkunskas piktinosi, kad toks sprendimas esą buvo priimtas nesuderinus su savivaldybe. „Tai buvo staigus posūkis, nes mes jau buvome paruošę alternatyvą“, – sakė jis, primindamas, kad miestas planavo A klasės konferencijų centrą prie Seimo [1].

Pasak mero, tam jau buvo sutarta dėl žemės, atlikta verslo analizė ir beliko paskelbti architektūrinį konkursą.

Politikas taip pat pažymėjo, esą šio Seimo kadencijos pradžioje G. Paluckas žadėjęs nedaryti „staigių ir neaptartų sprendimų“ dėl apleisto objekto.

Šis klausimas nėra vien tik apie infrastruktūrą – Sporto rūmai stovi ant senųjų Šnipiškių žydų kapinių, todėl bet kokie sprendimai dėl jų paskirties kelia didelį jautrumą. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad sprendimas nebuvo su ja derintas, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija primena, jog 2019 m. buvo pasirašytas protokolas, kuriuo bendruomenė pritarė idėjai.

Ministerijos teigimu, šiandien ši vieta ne tik apleista, bet ir nesaugi – čia dažnai renkasi jaunimas, vyksta svaiginimosi atvejai.

Benkunsko norai kainuotų pernelyg brangiai, pasirinktas optimalesnis scenarijus

Kodėl buvo atmestas Vilniaus savivaldybės pasiūlytas projektas? Vyriausybė teigia, kad konferencijų centras prie Seimo kainuotų pernelyg brangiai – „tai būtų antras nacionalinis stadionas, kuriam nei miestas, nei valstybė neturi biudžeto“.

Vietoj to planuojama parengti naują galimybių studiją ir įvertinti, kiek realiai kainuotų Sporto rūmų pritaikymas. Preliminariai skaičiuojama, kad toks centras galėtų kasmet sugeneruoti iki 133 mln. eurų ekonominės naudos ir sukurti apie 1200 darbo vietų.

Sporto rūmai, atidaryti 1971 m., yra kultūriškai svarbus objektas – čia vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas ir atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis. Tačiau jų ateitis jau ne vienerius metus kėlė diskusijas dėl paveldo, religinės pagarbos ir ekonominės naudos. Dabar akivaizdu, kad šios diskusijos tik įsibėgėja, nes Vyriausybė ir sostinės valdžia turi skirtingas vizijas, kaip spręsti šį jautrų klausimą.

Vilniaus planas konferencijų centrui įstrigo dėl politikų ginčų

Dar pernai metais parlamentarai spėjo įvertinti tokį siūlymą – Vilniaus miesto savivaldybė norėjo perimti šalia Seimo esančią automobilių aikštelę ir joje statyti tarptautinio lygio konferencijų centrą. Sutartį su savivaldybe buvo pasirašiusi miesto taryba, tačiau Seimo kanceliarija delsė ją tvirtinti [2].

Kaip aiškino tuometinė Seimo kanclerė Vaida Servetkienė, per pastaruosius dvidešimt metų aikštelė buvo naudojama netinkamai, nes pagal ankstesnę panaudos sutartį sklypas turėjo būti skirtas komerciniams objektams.

Diskusijos dėl šio projekto Seime buvo audringos. Andrius Mazuronis siūlė nekeisti sąlygų be papildomų garantijų ir leisti statyti tik tuomet, kai savivaldybė įgyvendintų Nacionalinio stadiono projektą. Julius Sabatauskas abejojo, ar toks konferencijų centras iš viso buvo reikalingas, o Jonas Jarutis įspėjo, kad užstatyta aikštelė ateityje užkirstų kelią Seimo plėtrai.

Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis tikino, kad aikštelė buvo apleista ir priminė automobilių turgų. Savivaldybė planavo iki statybų pradžios – numatytos 2026–2027 metais – sutvarkyti dangas ir įrengti 260 nemokamų parkavimo vietų Seimui.

Buvo numatyta atlikti tarptautinę ekonominę studiją ir įvertinti vietos tinkamumą. Šis sprendimas atsirado po to, kai ankstesnė idėja konferencijų centrui pritaikyti apleistus Sporto rūmus susidūrė su žydų bendruomenės prieštaravimu dėl objekto buvimo ant senųjų kapinių.