Betoniniai „drakono dantys“ Melnragėje sukėlė ažiotažą: paaiškino, kam jie skirti ir kiek kainavo

Klaipėdos paplūdimiuose išdygo „drakono dantys“: kariuomenė paaiškino – tai planinės pratybos, ne slapta statyba

Klaipėdos Melnragės paplūdimiuose pasirodžiusios betoninės pakrantės inžinerinės kliūtys – vadinamieji „drakono dantys“ – sukėlė socialiniuose tinkluose vartotojų pašaipas ir kritikos bangą. Vieni internautai gyrė saugumą, kiti ironizavo apie „fotosesiją“ ar vadino situaciją „gėda“, dalis net nutylėjo, kad tai planinių pratybų dalis.

Lietuvos kariuomenė patikslino, kad tai nėra slapti ar nuolatiniai statiniai: kliūtys įrengtos kaip pratybų „Audros smūgis 2025“ elementas, pirmą kartą parodytos spalio 13 d., o po pratybų bus pašalintos [1].

Karinės jūrų pajėgos paaiškino, jog inžinerinių kliūčių tikslas – gilinti žinias ir praktinius įgūdžius organizuojant pakrantės gynybą bei sutrikdyti priešo išsilaipinimą. Šios priemonės – dalis didesnių pratybų „Perkūno griausmas 2025“, skirtų valstybės gynybos planams išbandyti, perėjimui iš taikos į karo padėtį ir komendantūrų veiklai savivaldos institucijose.

Kliūtys, įskaitant „drakono dantis“, „ežius“, koncertiną ir improvizuotus minų laukus, derinamos su šaudymo pozicijomis, kad pratybų scenarijuje būtų efektyviai stabdomas priešo judėjimas.

Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad tokie įrenginiai nėra naujovė: istoriniai pavyzdžiai, pvz., II pasaulinio karo metu, rodo jų efektyvumą prieš išsilaipinimą. Pratybų metu vieta parinkta taip, kad kuo mažiau trikdytų visuomenę, tačiau leistų efektyviai treniruotis.

Kontrmobilumo priemonės – svarbi Lietuvos gynybos koncepcijos dalis, galinti pristabdyti priešo karių ir technikos judėjimą, suteikiant daugiau laiko šalies pajėgoms pasirengti gynybai. Socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai be konteksto klaidina, tačiau kariuomenė akcentuoja, kad tai planinės pratybos, o ne realios grėsmės eskalacija.

Vieno „danties“ kaina – šiek tiek virš 300 eurų

Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis kilo diskusijos dėl Lietuvos kariuomenės pirkimo – kilnojamų fortifikacijos „Drakono dantų“. Dalies internautų teigimu, vienas toks tetraedras kainuoja daugiau nei 3 tūkst. eurų, tačiau šie skaičiai neatitinka realybės. Dienraštis „Delfi“ nurodė susisiekęs su Lietuvos kariuomenės atstovais, kurie patikslino, kad tikroji vieneto kaina yra gerokai mažesnė – apie 307 eurus su PVM [2].

Šurmulys kilo dėl klaidos viešųjų pirkimų duomenų portale. Sutartis su UAB „Taiklu“ dėl 3 240 „Drakono dantų“ buvo sudaryta už beveik milijoną eurų su PVM, tačiau CVPP sistemoje netyčia buvo įvesta dešimt kartų didesnė suma. Kaip paaiškino kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas, tai buvo žmogiškoji klaida, kurią dabar taiso.

Faktinė sutartis rodo, kad vieno tetraedro kaina be PVM siekia 254 eurus. Kitas pavyzdys – sutartis su UAB „Vilduja“ dėl 7 300 vienetų, kur vieneto kaina yra 213 eurų be PVM. Kaina gali skirtis priklausomai nuo betono kokybės, dydžio ir kitų techninių parametrų.

Skirtingose šalyse „Drakono dantų“ kainos taip pat labai nevienodos. Ukrainoje vienetas kainuoja apie 33–47 eurus, o Rusijoje – nuo 50 iki 160 eurų. Tokios priemonės naudojamos kaip karinio kontrmobilumo įrankis – agresijos atveju jos padeda pristabdyti priešo veiksmus.

Tokia priemonė įrengiama ir Rusijos bei Baltarusijos kryptimi

Vos prasidėjus rugsėjui pranešta, kad Lietuvos kariuomenė pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija baigė įrengti betonines piramidės formos kliūtis, vadinamas „drakono dantimis“.

Šios kliūtys pastatytos ant nenaudojamų kelių, vedančių į kaimynines šalis, ir yra dalis platesnės Baltijos gynybos linijos iniciatyvos, skirtos užkirsti kelią galimai invazijai sausuma bei sustiprinti regiono saugumą.

Kliūtys jau veikia Šumske, Lavoriškėse, Raigarde, Latežeryje ir Romaniškiuose, papildant ankstesnes infrastruktūros stiprinimo priemones, tokias kaip tilto per Nemuną blokavimas. Lietuva kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis siekia sukurti vientisą gynybos tinklą – Latvija jau paskelbė apie panašias kliūtis pasienyje su Rusija, o Estija svarsto analogiškus sprendimus.

Tokia koordinuota veikla padeda didinti regiono atsparumą ir mažinti galimos agresijos grėsmę.