Vienas įrašas.549 581akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Beveik 500 tūkst. gyventojų paliko II pensijų pakopą: išmokėta 2,9 mlrd. eurų

•Pensijos•Pranešimas
1 šaltiniai
Beveik 500 tūkst. gyventojų paliko II pensijų pakopą: išmokėta 2,9 mlrd. eurų
Iš II pakopos pasitraukė apie 500 tūkst. gyventojų, jiems iki 2026 m. bus išmokėta 2,9 mlrd. eurų, o dalis lėšų pervedama į Sodrą pensijoms didinti
Komentuoti (0)

Iš II pensijų pakopos pasitraukė apie pusė milijono gyventojų, o iki 2026 m. kovo 31 d. jiems bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 1,4 mlrd. eurų sudaro pačių gyventojų įmokos, o dar 1,5 mlrd. eurų - investicijų grąža. [1]

Išmokų suma padalinta tarp įmokų ir uždirbto pelno

Vidutiniškai vienas pasitraukęs dalyvis atgavo apie 5,6 tūkst. eurų. Iš jų 2,7 tūkst. eurų sudaro jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. eurų - fondų uždirbta grąža.

Tuo pat metu į „Sodrą“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų. Šios lėšos virs apskaitos vienetais ir didins būsimą senatvės pensiją.

Dauguma dalyvių kaupime liko, prašymų skaičius mažėjo

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pensijų pakopoje toliau kaupia 875 tūkst. dalyvių. Per pirmąjį ketvirtį dėl kritinių ligų arba mažos sukauptos sumos, likus penkeriems metams iki pensijos, pasitraukė dar daugiau nei 2 proc. kaupiančiųjų.

Daugiausia prašymų nutraukti kaupimą buvo pateikta sausį, kai tai padarė apie 21 proc., arba daugiau nei 300 tūkst., kaupusiųjų. Per pastaruosius du mėnesius pateikta tik 14,6 proc. prašymų, t. y. daugiau nei 200 tūkst. kaupusiųjų, ir tai buvo trečdaliu mažiau nei per pirmą reformos mėnesį.

Pensijų fonduose sukaupta suma išlieka apie 6,2 mlrd. eurų, tokia pati kaip 2023 m. viduryje. Nuo 2019 m. pensijų fondų investicinė grąža viršija 88 proc., o per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų.

Pasitraukę gyventojai gali sugrįžti, o dalį lėšų galima atsiimti ir nenutraukiant kaupimo

LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas sakė, kad dalis gyventojų prašymus nutraukti kaupimą atsiima, kita dalis persigalvoja ir galiausiai sugrįžta. Pasak jo, balandį į sistemą jau grįžo dalis kaupimą nutraukusių gyventojų.

Jo teigimu, pensijų kaupimo bendrovės, investuodamos lėšas, uždirba solidžią investicinę grąžą, o pasirinkimo laisvė sumažino įtampą ir sustiprino pasitikėjimą sistema. V. Rūkas taip pat pabrėžė, kad tokio masto duomenų apdorojimo ir išmokų operacija II pakopos istorijoje vyko pirmą kartą ir buvo įgyvendinta sklandžiai, be didesnių trikdžių.

Gyventojai šiemet taip pat naudojosi galimybe atsiimti dalį sukauptų lėšų nenutraukdami kaupimo. Per pirmąjį ketvirtį apie 31 tūkst. dalyvių atsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto, bendra suma siekia 55 mln. eurų, iš kurių 3 proc. tenka „Sodrai“.

Dar apie 24,7 tūkst. asmenų, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai ir kurie nesukaupė pusės privalomos anuiteto sumos, pasirinko atsiimti visą II pakopoje sukauptą turtą. Jo suma siekia 124 mln. eurų, įskaitant 3 proc. „Sodrai“.

LIPFA mato išliekančią ilgalaikio kaupimo naudą

V. Rūkas pažymėjo, kad gyventojai, likę kaupime, išsaugo ilgalaikio investicijų augimo privalumą. Pasak jo, maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami įstatymu, todėl dalies lėšų atsiėmimas fondams netapo kliūtimi ir likusiųjų kaupime neigiamai nepaveiks.

Jis taip pat sakė, kad dabartiniai skaičiai rodo sistemos brandą, o pasirinkimo laisvė padėjo gyventojams geriau suprasti investavimo naudą. LIPFA vadovas pabrėžė, kad kaupiantiems senatvei, kai pinigus investuoja profesionalai, o prie kaupimo prisideda ir valstybė, nauda tenka pačiam žmogui.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.