Beveik kas trečias Lietuvos gyventojas patikrina, ar užrakino namų duris

Ar tikrai užrakinau duris?

Ar išjungiau lygintuvą? Tokie klausimai kasdien kamuoja daugelį žmonių – naujausias bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas trečias Lietuvos gyventojas kiekvieną kartą pasitikrina, ar automobilis arba namai yra tikrai užrakinti. Didelė dalis žmonių kasdien rūpinasi savo namų ir turto saugumu, tačiau dar yra kur tobulėti – būsto draudimu pasirūpinęs ne kiekvienas.

Draudimo bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorės Anos Variakojienės teigimu, dažnai kartojamas tikrinimas nėra vien nerimo ženklas – tai įprastu tampantis veiksmas, kuriuo žmonės bando susikurti kasdienį saugumo jausmą.

„Žmonės nerimauja dėl labai paprastų dalykų – ar liko praviras langas, ar tikrai užrakinau duris, ar išjungiau lygintuvą. Vieni dėl to grįžta namo, kiti visą dieną jaučia įtampą. Atsakingas elgesys ir pakartotinis patikrinimas yra natūralūs, tačiau svarbu prisiminti, kad draudimas nepakeičia elementaraus atsargumo – jei sąmoningai nesaugome savo turto, pavyzdžiui, paliekame duris neužrakintas, draudimas neapsaugos. Visgi jis gali padėti jaustis ramiau įvykus kitoms, nuo mūsų nepriklausančioms nelaimėms“, – sako A. Variakojienė.

Nerimaujame skirtingai, tačiau baimės – panašios

Remiantis tyrimo duomenimis, net 39 proc. apklaustųjų nurodė, kad kiekvieną kartą patikrina, ar namai, automobilis yra tikrai užrakinti, o įrenginiai išjungti. Dalis gyventojų – 9 proc. – tai daro kartą per dieną, o 10 proc. – keletą kartų per savaitę.

„Ypač ryškiai išsiskiria vyrai ir jaunesni asmenys – jie dažniau linkę tikrinti, taip siekdami sukurti saugumo jausmą. Nors tai galima įvardyti kaip sveiką atsargumą, vis dėlto, nuolatinis abejojimas vargina emociškai. Dėl šios priežasties žmonės vis dažniau ieško papildomų atramų: aiškių kasdienių rutinų, išmanių sprendimų, o svarbiausią turtą, pavyzdžiui, būstą ar automobilį, nusprendžia apdrausti. Žinoma, draudimas nepadės, jei sąmoningai nesaugome savo turto, bet gali palengvinti valdant finansines pasekmes, kai nutinka nenumatytos nelaimės“, – pasakoja BTA Rizikų valdymo departamento direktorė.

Padeda jaustis ramiau

A. Variakojienė pastebi, kad realybėje draudimas dažnai tampa raminančiu faktoriumi tiems, kurie linkę nerimauti.

„Žmonės dažniausiai baiminasi gaisro, užliejimo ir vagystės. Išjungti viryklę, užsukti vandenį ir užrakinti duris – būtina, bet ne visada užtenka. Gamtiniai reiškiniai, kaimynų neatsargumas ar nusikaltėlių veiksmai nuo mūsų nepriklauso. Tad žinojimas, kad turite draudimą, leidžia lengviau atsikvėpti – net jei kažkas nutiks, žala bus atlyginta“, – tvirtina A. Variakojienė.

Jos teigimu, būsto draudimas paprastai apima ne tik patį pastatą, bet ir namų viduje esantį turtą – baldus, buitinę techniką, elektroniką. Tai ypač aktualu, jei nerimaujama dėl paliktų įjungtų prietaisų, kurie gali sukelti gaisro ar dūmų žalas.

„Taip pat ir su automobiliu – net jei kelis kartus tikrinate, ar užrakinote transporto priemonę, KASKO draudimas sumažina baimę, kas bus, jei ją vis dėlto pavogs ar apgadins. Rekomenduojame žiūrėti į draudimą kaip į savo „planą B“ – kiekvieną dieną darote viską, kad nelaimė neįvyktų, o draudimas yra tam atvejui, jei vis tiek kažkas nutinka“, – priduria A. Variakojienė.

Valdyti nerimą padeda ir įpročiai, ir sprendimai

Rizikų valdymo departamento direktorė atkreipia dėmesį, kad nerimą sumažinti padeda ir kasdieniai įpročiai.

„Jei pastebite, kad kasdien grįžtate tikrinti durų po kelis kartus, verta susikurti mažą rutiną: prieš išeinant garsiai sau įvardyti veiksmus – „išjungiau viryklę, užrakinau duris, įjungiau signalizaciją“. Tai paprasta, bet daugeliui padeda. Kitiems veikia išmanūs sprendimai – programėlės, kameros, judesio davikliai“, – pastebi A. Variakojienė.

Pasak jos, svarbiausia – rasti balansą tarp atsargumo ir perdėto nerimo: „Natūralu rūpintis savo namais ir automobiliu, tačiau nereikėtų leisti, kad baimė nuolat valdytų mintis. Atsakingas elgesys, aiškūs įpročiai ir tinkama draudimo apsauga padeda iš nerimo pereiti į ramų tikrumą: padariau, ką galiu, o nenumatytiems atvejams

Pranešimą parengė Raminta Ramanauskaitė, co:agency komunikacijos agentūra.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.