Bidenas ir Harris išleido 42 mlrd. internetui, bet programa neveikia

Interneto plėtros programa kainavo milijardus, tačiau ja naudotis dar negalima

Dar 2021 m. JAV prezidento Joe Bideno administracija priėmė Investicijų į infrastruktūrą ir darbo vietų kūrimo įstatymą, į kurį buvo įtraukta nuostata skirti net 42,5 mlrd. JAV dolerių Plačiajuosčio ryšio lygybės, prieigos ir diegimo (BEAD) programai [1].

Programa buvo taikomasi į nepakankamai interneto pasiekiamas kaimiškas vietoves, kurioms pagaliau būtų suteikta interneto prieiga. Tačiau iki pat dabar pagal šią brangiai kainavusią programą prie interneto ryšio nebuvo prijungta nei viena nauja gyvenvietė.

BEAD programos reikalavimuose buvo įvardinta, kad JAV valstijos ir teritorijos iki 2023 m. pabaigos turi pateikti investicijų ir diegimo planus. Nors visos tai padarė, dabar jau skelbiama, kad optimistiškiausius terminus, sistema geriausiu atveju bus pradėta diegti tik 2026 m.

Programos efektyvumo stoka gali nulemti net rinkimų rezultatus

Pavyzdžiui, Virdžinijos valstijoje, kaip ir daugelyje kitų valstijų, nebuvo panaudota nei vienas interneto plėtrai skirtas doleris. Iš tiesų, Virdžinijos valstija tik šių metų liepą gavo žinią, kad jai apskritai yra patvirtintas programos finansavimas. Tai įvyko praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo paraiškos Vašingtonui pateikimo ir beveik trejiems metams nuo įstatymo pasirašymo. Tai tik parodo tam tikras J. Bideno administracijos klaidas.

Neseniai demokratų partijos nacionaliniame suvažiavime pasakytoje kalboje J. Bidenas savo plačiajuosčio ryšio programą pavadino istorine, pavadindamas ją nacionaline plėtra, „ne tokia, kaip Ruzveltas padarė su elektra“. Dabartinė demokratų partijos kandidatė į prezidentus Kamala Harris, būdama viceprezidente, taip pat padėjo sukurti ir skatinti šią programą. Dabar tai gali tapti prasta antireklama jai [2].

O ekspertai mano, kad programos nesėkmė gali turėti ir politini pasekmių, ypač Virdžinijoje – svyruojančioje valstijoje, kuri per pastaruosius ketverius prezidento rinkimus balsavo už demokratus, bet šiuo metu yra respublikonų nacionalinio komiteto taikinys. Apklausos parodė, kad respublikonų ir demokratų persvara čia yra nedidelė, visos apklausos neviršijo paklaidos ribų.

Kai kurie valstijos Kongreso delegacijos nariai respublikonai jau viešai apkaltino J. Bideno administraciją dėl neveiksnumo šiuo brangiu klausimu. Generalinės asamblėjos narys, Terry Kilgore, respublikonų įstatymų leidėjas ir veteranas, sako, kad tai yra gėda politikams, bandantiems apginti programą. Jis sakė, kad jo rinkėjai valstijos pietvakariuose trokšta pagerinti savo prastą prieigą prie interneto ir nuo pat įstatymo pasirašymo tikėjosi gauti finansavimą, tačiau tai neįvyko.

Federalinės ryšių komisijos (FCC) vyresnysis respublikonų komisaras Brendanas Carras taip pat piktinasi, akcentuodamas, kad J. Bideno administracija gavo milijardus tam, kad milijonams amerikiečių būtų įdiegtas didelės spartos internetas, o praėjus keleriems metams, prie ryšio neprisijungė nė vienas naujas namų ūkis [3].

Valstybinę paramą nustelbia privataus verslo įdirbis

Nuo 2021 iki 2023 m., interneto prieiga JAV namų ūkiuose išaugo nuo 80 proc. iki 83 proc. Šį prieaugį daugiausia lėmė nauji prisijungimai tose vietovėse, kuriose istoriškai internetas buvo sudėtingai prieinamas arba to išlaidos buvo laikomos pernelyg didelėmis.

Taigi, per minimą laikotarpį prie interneto tinklo prisijungė dar 13 mln. naujų vartotojų ir tai įvyko net nepanaudojus nė vieno federalinės programos dolerio.

Kodėl taip yra? Kai valstijos naudoja federalinę subsidiją, kad suteiktų prieigą vietovėse, kuriose nėra interneto, jos neturi paskatų įsitikinti, ar diegiama technologija yra tinkama tai vietovei, ar klientams reikia ir ar jie nori to, kas teikiama. Pavyzdžiui, daugeliui kaimo vietovių, kuriose nėra interneto prieigos, nėra poreikio nutiesti šviesolaidinį kabelį, kas yra BEAD finansavimo prioritetas.

Manoma, kad iki 2026 m. dėl papildomų investicijų į privačius tinklus, interneto prieiga turėtų dar labiau padidėti. Tai reiškia, kad valstybės parama tampa beveik nereikalinga.

Privatūs paslaugų teikėjai plečiasi ten, kur jie gali tvariai plėsti savo rinką taip, kad klientų bazei būtų suteiktos tinkamiausios pasirinkimo galimybės. Puikus to pavyzdys yra „Starlink“. Taigi, dažnai privataus paslaugų teikėjo lankstumas reiškia žymiai tinkamesnę aprėptį tam tikroje vietovėje už ženkliai mažesnę kainos dalį.