Brandos egzaminų sistema braška: siūlo 6 pertvarkos scenarijus ir jau mažina kartelę

Kritikuojama dabartinė egzaminų organizavimo sistema

Ar Lietuvai iš tiesų reikia dabartinės brandos egzaminų sistemos – ar atėjo metas ją perkurti iš esmės? Šį klausimą į viešą diskusiją iškėlė Lietuvos švietimo taryba, pateikusi šešis skirtingus galimus valstybinių brandos egzaminų modelius. Jie apima visą spektrą – nuo dabartinės tvarkos išlaikymo iki visiško egzaminų atsisakymo ir didesnio pasitikėjimo pačiomis mokyklomis.

Diskusijos centre – ne tik egzaminų turinys, bet ir jų organizavimo našta. Pastaraisiais metais mokyklos egzaminų sesijų metu susiduria su rimtais iššūkiais: tenka perplanuoti ugdymo procesą, skirti papildomas patalpas, derinti mokytojų darbo laiką, kad šie spėtų ir mokyti, ir dirbti egzaminuose. Dabartinė dviejų dalių sistema, kai dalis egzaminų laikoma vienuoliktoje, o kita – dvyliktoje klasėje, sukuria sudėtingą administracinį mechanizmą. Todėl ieškoma būdų, kaip sistemą supaprastinti nepakenkiant jos patikimumui [1].

Šiuo metu brandos atestatui gauti pakanka išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei dar vieną pasirinktą dalyką. Siekiant studijuoti aukštojoje mokykloje, dažniausiai būtina ir matematika bei papildomas egzaminas, o dalis mokinių renkasi dar daugiau dalykų dėl stipresnio konkursinio balo.

Ateityje planuojama griežtinti reikalavimus – nuo 2027 metų atestatui gali būti privalomi trys egzaminai. Šiame kontekste svarstomi modeliai turėtų suderinti mokinių interesus, aukštųjų mokyklų lūkesčius ir realias švietimo sistemos galimybes.

Siūlo 6 scenarijus – nuo dabartinės tvarkos iki visiško atsisakymo

Tačiau dabar siūloma šią sistemą kaip reikiant pakoreguoti. Tarp tokių siūlymų – keli skirtingi kryptiniai pasirinkimai. Vienas jų numato palikti dabartinę dviejų dalių sistemą, argumentuojant jau padarytomis investicijomis. Kitas siūlo daugumą egzaminų paversti vienos dalies, išlaikant sudėtingesnę struktūrą tik pagrindiniams dalykams.

Taip pat svarstoma galimybė grįžti prie visiškai vienos dalies egzaminų modelio arba apsiriboti tik dviem privalomais dalykais. Dar radikalesni variantai numato mišrų vertinimą, kai dalį galutinio balo sudarytų mokyklos įvertinimas, arba apskritai atsisakyti valstybinių egzaminų, paliekant didesnę atsakomybę pačioms mokykloms ir aukštosioms mokykloms.

Tarptautinė praktika rodo, kad universalaus sprendimo nėra – Europoje egzaminų modeliai labai skirtingi: nuo kelių privalomų egzaminų iki mišrių sistemų ar net jų nebuvimo. Lietuva šiuo metu laikoma viena iš šalių, kuriose brandos atestatui keliami santykinai nedideli reikalavimai, tačiau artėjant pokyčiams kyla klausimas, kokį kelią pasirinkti.

Sprendimas lems ne tik egzaminų formą, bet ir platesnę švietimo kryptį – ar bus stiprinama centralizuota kontrolė, ar didinamas pasitikėjimas mokykla kaip pagrindine vertinimo institucija.

Abiturientams – lengvesnė išlaikymo riba, bet daugiau ginčų dėl vertinimo

Tuo tarpu šiemet valstybinių brandos egzaminų sistema koreguojama iš esmės – minimali išlaikymo riba sumažinta nuo 35 iki 25 taškų, o ši tvarka bus taikoma iki 2027 metų. Ministerija aiškina, kad pokyčiai skirti sudaryti sąžiningesnes sąlygas visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokyklos ar papildomo pasirengimo galimybių. Pratęstas egzaminų pasirinkimo terminas, o neišlaikytą lietuvių kalbos ar matematikos egzaminą bus galima perlaikyti tais pačiais mokslo metais.

Taip pat numatyta daugiau galimybių atidėti egzaminą dėl svarbių priežasčių, o registraciją į egzaminus mokiniai galės pasitikrinti elektroninėje sistemoje. Kartu stiprinama kontrolė – per egzaminus bus diegiama programinė įranga, ribojanti galimybę naudotis pašaline informacija.

Vis dėlto papildomas sprendimas prie daugumos šių metų rezultatų pridėti po 10 taškų sukėlė aštrių diskusijų. Valstybės kontrolė pareiškė abejonių, ar vertinimo komitetai neperžengė savo įgaliojimų, ir įspėjo, kad tokie žingsniai gali pakenkti egzaminų sistemos patikimumui.

Po papildomų taškų išaugo aukščiausių įvertinimų skaičius, o daugiausia apeliacijų sulaukta dėl matematikos egzamino. Kritikai teigia, kad tokia intervencija gali iškreipti konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas ir demotyvuoti mokinius, kurie aukštų rezultatų siekė be papildomų korekcijų.