Branduolinis karas sukeltų tiesioginę grėsmę net 5 mlrd. žmonių

Įvykus branduoliniam karui pasauliui grėstų badas

Naujai paskelbtame tyrime, kuris analizuoja potencialaus branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę pasauliui teigiama, kad branduolinis karas tarp Rusijos ir JAV galėtų sukelti badą maždaug 5 mlrd. žmonių, t. y. beveik dviem trečdaliams pasaulio gyventojų [1].

Skelbiama, kad dėl atmosferoje greitai pasklidusių suodžių ir pelenų, kurie neleistų saulei pasiekti pasėlių ir kitų augalų, katastrofiškai sutriktų maisto tiekimas. Net mažesnio masto branduolinis karas tarp, pavyzdžiui, Pakistano ir Indijos, galėtų sukelti badą net 2,5 mlrd. žmonių.

Tokiu atveju per penkerius metus po branduolinio karo didelė dalis maisto atsargų būtų sunaikinta.

Tai reiškia, kad po branduolinio karo kilęs maisto trūkumas ir masinis badas nužudytų daugiau žmonių nei tiesioginis bombos smūgis.

Sugrįžta kalbos apie branduolinę žiemą

Internetiniame mokslo žurnale „Nature Food" publikuotas tyrimas atskleidė, kad kilus JAV ir Rusijos branduoliniam karui ar įvykus didelio masto ugnikalnio išsiveržimui, staiga būtų paveikiamas pasaulinis klimatas, o tai turėtų tiesioginės įtakos globaliai maisto tiekimo grandžiai.

Dėl potencialaus branduolinio ginklo panaudojimo atmosferoje susidariusios suodžių apkrovos sutrikdytų klimatą ir apribotų sausumos ir vandens maisto produktų gamybą ir tiekimą [2].

Beveik visose šalyse imtų masiškai trūkti maisto, o prisitaikymo priemonės, pavyzdžiui, maisto produktų suvartojimo mažinimas ir atsisakymas, turėtų ribotą poveikį ir būtų tinkamos tik trumpalaikėje perspektyvoje.

Tai reikštų, kad didelio masto konfliktas nusineštų mažiausiai 5 mlrd. žmonių gyvybes. Net ir mažesnio masto branduolinis įvykis turėtų siaubingų padarinių mūsų planetai. Apskaičiuota, kad dėl branduolinio karo tarp Indijos ir Pakistano galėtų žūti daugiau kaip 2 mlrd. žmonių.

Branduolinio karo atveju bombos, nukreiptos į miestus ir pramonines zonas, sukeltų gaisrus, kurie į viršutinius atmosferos sluoksnius išmestų didelius kiekius suodžių, o šie pasklistų po visą pasaulį ir greitai atvėsintų planetą. Tai galėtų sukelti ir branduolinę žiemą arba stiprų ir ilgalaikį pasaulinio klimato atšalimą. Tokiu atveju greitas klimato atvėsimas sukeltų visuotinį derliaus nykimą ir badą.

Tačiau pajusti branduolinio konflikto padarinius įmanoma ir išgyvenus menkesnio masto konfliktą. Egzistuoja daugybė branduolinio konflikto scenarijų, įskaitant karus su kitomis branduolinį ginklą turinčiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, Šiaurės Korėja ir Izraeliu.

Net ir kilus regioniniam branduoliniam karui, didžioji pasaulio dalis gali patirti badą. Sumažėjęs šviesos kiekis, visuotinis atšalimas ir tikėtini prekybos apribojimai po branduolinių karų būtų pasaulinė katastrofa maisto tiekimui net ir teritorijose, kurios teoriškai turėtų likti nepaliestos.

Vis dėlto, tyrėjai pastebi, kad siekiant apsisaugoti, žmonija jau dabar gali imtis pokyčių.

Manoma, kad galima pritaikyti žemės ūkio sistemas, kad jos veiktų branduolinės žiemos atveju. Šalčiui pritaikytų augalų, kuriems reikia mažiau šviesos, naudojimas, šiltnamiai arba perėjimas prie alternatyvių maisto šaltinių, pavyzdžiui, grybų, jūros dumblių, vabzdžių ir ląstelinių baltymų, taip pat galėtų padėti sumažinti branduolinio karo poveikį išgyvenusiems [3].

Branduoliniame kare laimėtojų nebūtų

Aptartas tyrimas yra tik viena iš daugelio niūrių įžvalgų apie katastrofą, kuria neabejotinai taptų branduolinio ginklo panaudojimas. Mokslininkai ir tyrėjai jau ištisus dešimtmečius rengia modelius, kaip gi atrodytų pasaulis po branduolinės katastrofos.

Nors skirtingi tyrimai atskleidžia įvairius scenarijus, beveik vieningai sutariama, kad net ir ribotas apsikeitimas branduoliniais ginklais gali būti pražūtingas visai planetai [4].

Dėl to mokslininkai be perstojo kartoja, kad branduolinių ginklų uždraudimas yra vienintelis ilgalaikis sprendimas. Vis dėlto, galingųjų pasaulio valstybių lyderiai tam nepritaria. Jungtinių Tautų (JT) sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo yra ratifikavusios 66 pasaulio šalys, tačiau nė viena iš devynių branduolinių valstybių.

Karui tarp Ukrainos ir Rusijos tebesitęsiant, branduolinio konflikto grėsmė išlieka. Vis dėlto, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pareiškė, kad branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir toks karas niekada neturėtų prasidėti [5].

Šį komentarą Kremliaus vadovas išsakė laiške konferencijos dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) dalyviams, praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po karo Ukrainoje.

„Vadovaujamės tuo, kad branduoliniame kare negali būti nugalėtojų ir jis niekada neturėtų būti pradėtas, ir pasisakome už vienodą ir nedalomą visų pasaulio bendruomenės narių saugumą", – sakė V. Putinas.