Brangstant žaliavoms ir energetikai, jau ir viešieji pirkimai pakibo „ant plauko“

Rangovai nebegali įvykdyti sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių

Sparčiais tempais brangstančios žaliavos ir energetikos ištekliai lemia ne tik kasdienių produktų kainų augimą, bet ir šalies viešuosius pirkimus kaip reikiant įvarė į kampą. Keičiantis kainoms, viešuosius pirkimus laimėję vykdytojai už tuos pačius įkainius nebegali atlikti numatytų darbų, todėl į valstybę suskubo kreiptis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA), prašydama leisti koreguoti jau pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis, o naujas sudaryti taip, kad jose būtų įtrauktos ateities kainų prognozės.

LPPARA išsiuntė kreipimąsi šalies premjerei Ingridai Šimonytei ir jame pabrėžė, jog įmonės, sudariusios viešųjų pirkimų sutartis dar praėjusiais metais, dabar stovi „nei pakartos, nei paleistos“, mat per tą laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki darbų pradžios smarkiai išaugo medžiagų kainos, o kai kurių iš jų jau išvis nebeįmanoma gauti. O štai užsakovas esą nelinkęs pripažinti šio fakto arba visą sutarties vykdymo riziką suverčia tik rangovui [1].

Asociacija kaip sprendimą siūlo įstatymiškai nustatyti galimybę indeksuoti rangos darbų kainą, tad tokiu būdu būtų apsaugotas rangovas, susidūręs su ne nuo jo priklausančia situacija.

Parlamentaras Domas Griškevičius taip pat pasidalino įžvalgomis, kad situacija statybų sektoriuje – išties kelia nerimą, o smulkesnės įmonės netgi renkasi verčiau grąžinti avansus už laimėtus viešuosius statybų konkursus ir sumokėti baudas už nutrauktas sutartis [5].

D. Griškevičius pastebi, kad kainų kilimas net ne procentais, o kartais, įmones pastaruoju metu suvarė į kampą, mat jos arba dirba nuostolingai, arba nutraukia sutartis ir už tai moka baudas. Tokia situacija gali paliesti ne tik daugiabučių namų renovacijos projektus, bet ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdomus projektus, susijusius su karinių miestelių statybomis, karinio poligono plėtimo darbais ir kt.

Mažos vertės viešųjų pirkimų sutartyse yra tam tikra rizika

Tiesa, bėdos su ir taip gana miglotais viešaisiais pirkimais Lietuvoje dėl išaugusių žaliavų kainų nėra vienintelės. Štai advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuota teisininkė Viktorija Zaikauskienė grėsmę įžvelgia ir kitur. Pavyzdžiui, mažos vertės viešuosiuose pirkimuose, kuriems neskiriamas toks didelis dėmesys. O veltui.

Teisininkės teigimu, atlikti mažos vertės viešuosius pirkimus yra kur kas lengviau, o greta to eina ir didesnė korupcijos tikimybė. Šie pirkimai yra organizuojami greičiau ir vadovaujantis tik dalimi Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatų ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintu Mažos vertės pirkimų aprašu [4].

Anot jos, negalima įtikėti valdžios atstovų kalbomis apie tai, kad viešieji pirkimai turėtų būti supaprastinti, mat juose ir yra didžiausia grėsmė mažomis sumomis iš valstybės biudžeto galiausiai įsisavinti dideles lėšas.

V. Zaikauskienės teigimu, Lietuva neturėtų sekti ES pavyzdžiu ir į tokius pirkimus beveik nekreipti dėmesio jų griežtai nereglamentuojant.

„Valstybė kaip tik turėtų teikti didesnį dėmesį mažos vertės pirkimams, apsvarstyti privalomo pašalinimo pagrindų taikymo juose, o ne tik supaprastintuose bei tarptautiniuose pirkimuose, poreikį“, – pažymėjo V. Zaikauskienė [4].

Kadangi į tokius pirkimus Lietuvoje nekreipiamas per didelis dėmesys, valstybės biudžetas laipsniškai tuštėja. Štai 2020 m. mažos vertės viešieji pirkimai jį palengvino 995,7 mln. eurų.

Išeitis – saulės elektrinės ir mažesnė priklausomybė

Kad situacija tampa vis sudėtingesnė, atskleidė ir atlikta apklausa, po kurios paaiškėjo, kad elektros ir gamtinių dujų kainų kilimas paveikė net 84 proc. įmonių konkurencingumą [2].

Štai nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas atkreipė dėmesį, kad 2021-ieji metai parodė, kad dauguma verslų buvo užmigę ant „lauro lapų“, o elektros kainos tada dar judėjo žemame lygyje ir kėlė pagundą jomis žaisti biržoje. O štai verslai esą nepagalvojo apie ilgesnį elektros kainos užfiksavimą ir apskritai nesitikėjo, kad situacija pradės taip sparčiai keistis [2].

Todėl dabartinė situacija, anot A. Zatulino, itin paveikė gamybos sektorių, kuris yra visiškai priklausomas nuo elektros, o gamtinių išteklių brangimas jose gali tapti lemiamu ir sukelti rimtą grėsmę jų konkurencingumui.

Situacija tampa grėsmingesnė ir dėl Lietuvos priklausomybės nuo elektrą eksportuojančių šalių, todėl, pasak A. Zatulino, įmonės mažiau nukentėtų investuodamos ir prisidėdamos prie vietinių, švarių energijos gamybos pajėgumų arba naudotų saulės energiją.

Būtinybę didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę įžvelgė ir finansų ministerija, pateikdama antiinfliacinių priemonių planą. Šiame plane numatyta skirti net 677 mln. eurų tam, kad Lietuva taptų vis mažiau priklausoma nuo energetinių išteklių pokyčių: bus kuriama privati elektromobilių infrastruktūra daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose bei privačiose įmonėse, finansuojamas ir saulės elektrinių įsigijimas bei įrengimas ir kt. [3]